Mokslas: Lietuvos Ateitis (Apr 2024)
Air pollution sources and their impact on the environment
Abstract
This paper provides an overview of the various sources of air pollution and their impact on the environment and human health, distinguishing between natural and anthropogenic (man-made) sources. The study assessed the environmental impact of these sources – the overall level of air pollution, taking into account the predominant anthropo-genic source, such as emissions from vehicles and industrial activities. The important role of geographic information systems (GIS) in monitoring air pollution, performing spatial data analysis, and identifying pollution hotspots is emphasized. This method proposes to analyze the impact of the air quality result on public health and the environment. The main focus of the study is on the predominant pollutants in the atmosphere such as particulate matter (PM), nitrogen oxides (NOx), and sulfur dioxide (SO2). The object of the study was the Old Town of the city of Vilnius. A calculation model was created in the MatLab environment to determine the pollution. The results reveal trends in environmental indicators. In the Old Town, decreasing pollution levels of PM10 and CO are observed, and NO2 remained relatively constant from 2020 the month of January until 2022 December. The primary importance of environmental monitoring depends on government regulation, technological advancements, and public participation to effectively reduce air pollution and protect the environment. Article in English. Oro taršos šaltiniai ir jų poveikis aplinkai Santrauka Šiame darbe pateikiama įvairių oro taršos šaltinių ir jų poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai apžvalga, išskiriant natūralius ir antropogeninius (žmogaus sukurtus) šaltinius. Tyrime įvertinta šių šaltinių įtaka aplinkai – bendras oro taršos lygis, atsižvelgiant į vyraujantį antropogeninį šaltinį, pvz., transporto priemonių išmetamus teršalus ir pramoninės veiklos atliekas. Pabrėžtas svarbus geografinės informacijos sistemų (GIS) vaidmuo stebint oro taršą, atliekant duomenų erdvinę analizę ir nustatant taršos židinius. Šiuo metodu siūloma analizuoti oro kokybės rezultato poveikį visuomenės sveikatai ir aplinkai. Atliekant tyrimą pagrindinis dėmesys skirtas vyraujantiems atmosferoje teršalams, tokiems kaip kietosios dalelės (PM), azoto oksidai (NOx) ir sieros dioksidas (SO2). Tyrimo objektu pasirinktas Vilniaus miesto senamiestis, taršai nustatyti sudarytas skaičiavimo modelis MatLab programos aplinkoje. Rezultatai atskleidžia aplinkosaugos rodiklių tendencijas. Senamiestyje pastebimas mažėjantis PM10 ir CO taršos lygis, o NO2 kiekis nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn. išliko gana pastovus. Aplinkos stebėsenos svarba labiausiai priklauso nuo vyriausybės reguliavimo, technologijų pažangos ir visuomenės dalyvavimo siekiant veiksmingai sumažinti oro taršą ir apsaugoti aplinką. Reikšminiai žodžiai: oro tarša, antropogeniniai šaltiniai, kietosios dalelės (PM), azoto oksidas (NOx), sieros dioksidas (SO2), ozonas (O₃), geografinės informacinės sistemos (GIS).
Keywords
