Vegetacinių sistemų rodikliai kartotinio nuosekliai didinamo krūvio metu po anaerobinio prieškrūvio

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti maksimaliojo anaerobinio prieškrūvio poveikį vegetacinių sistemų rodiklių ir laktato kaitai atliekant kartotinį nuosekliai didinamą krūvį (KDK) veloergometru. Septynios fi ziškai aktyvios kūno kultūros akademijos studentės (amžius — 22,1 (1,5) m.; ūgis — 169,2 (6,6) cm; svoris — 57,7 (5,1) kg; maksimalusis deguonies suvartojimas — 41,9 (5,2) ml / kg / min) buvo testuojamos tris kartus. Vieną kartą jos atliko nenutrūkstamą nuosekliai didinamo krūvio testą iki negalėjimo, kitus du kartus — kartotinį nuosekliai didinamo krūvio testą, kol buvo peržengtas laktato kaupimosi slenkstis. Iš jų vienas buvo atliekamas praėjus 15 minučių po maksimalaus 30 sekundžių anaerobinio prieškrūvio (MAK), t. y. metabolinės acidozės sąlygomis. Norint nustatyti tiriamųjų dujų apykaitos rodiklius, nešiojamu dujų analizatoriumi „Oxycon Mobile“ (Vokietija) buvo registruojami kiekvieno kvėpavimo ciklo rodikliai: deguonies suvartojimas ( ˚ VO 2 ), anglies dioksido išsky- rimo greitis ( ˚ VCO 2 ), plaučių ventiliacija ( ˚ VO E ), kvėpavimo koefi cientas (RER), O 2 ir CO 2 slėgis ore iškvėpimo pabaigoje (P ET O 2 ir P ET CO 2 ). Viso tyrimo metu 5 sekundžių intervalais buvo registruojamas širdies susitraukimų dažnis (ŠSD) pulso matuokliu „Polar S810“ (Suomija). Norint nustatyti tiriamųjų laktato (La) koncentraciją kraujyje, buvo imami kapiliarinio kraujo mėginiai iš rankos piršto. Kraujas imamas prieš kiekvieną tyrimą tiriamajai esant ramybės būsenos, taip pat atliekant kartotinį nuosekliai didinamą krūvį testo pabaigoje. Laktato koncentracija kraujyje buvo nustatoma naudojant modifi kuotą analizatorių „Eksan-G“ (Kulis et al., 1988). Gauti rezultatai rodo, kad po MAK laktato koncentracija kito KDK metu. Jau prieš KDK laktato rodikliai buvo sta- tistiškai reikšmingai padidėję net iki 7,83 (1,36) mmol / l (p < 0,05). Didėjant darbo intensyvumui, La koncentracija kraujyje mažėjo (17 W — 6,05 (1,49); 50 W — 4,47 (1,36); 75 W — 3,18 (1,15); 100 W — 3,08 (1,08) mmol / l) ir nuo 100 W krūvio vėl pradėjo didėti (125 W — 3,92 (1,26) mmol / l; 150 W — 5,19 (1,59) mmol / l). Taigi po MAK testo La koncentracija kraujyje buvo statistiškai reikšmingai didesnė, kai darbo intensyvumas — 17, 50, 75, 100 W (p < 0,05). Po MAK ŠSD statistiškai reikšmingai padidėjo esant ramybės būsenai (p < 0,05) ir abiem atvejais didėjo priklausomai nuo KDK intensyvumo, tik jo reikšmės po MAK buvo reikšmingai didesnės, ypač pirmųjų lengvesnių krūvių metu. Reikšmingai sumažėjo P ET CO 2 rodikliai visais krūvio intensyvumo atvejais (p < 0,05). Taigi atliekant kartotinį nuosekliai didinamą fi zinį krūvį veloergometru metabolinės acidozės, sukeltos 30 sekundžių maksimaliojo anaerobinio krūvio, sąlygomis, vegetacinių sistemų rodiklių priklausomybė nuo krūvio pakinta nevieno- dai. Anaerobinis prieškrūvis reikšmingai veikia tik La koncentraciją, ŠSD ir jo kaitą bei P ET CO 2 dydį. Kitų rodiklių (CO 2 išskyrimo, O 2 suvartojimo, plaučių ventiliacijos) absoliučios reikšmės ir priklausomybė nuo darbo intensyvumo išlieka panašios. Raktažodžiai: kvėpavimo dujų apykaita, širdies susitraukimų dažnis, kraujo laktatas, darbo intensyvumas, metabolinė acidozė