Knygotyra (Jan 2013)
SKAITMENINĖS HUMANITARIKOS IŠPLĖTIMO SEMANTINIAME ŽINIATINKLYJE GALIMYBĖS: KROATIJOS VIDURAMŽIŲ RANKRAŠČIŲ, INKUNABULŲ IR JŲ FRAGMENTŲ ATVEJO ANALIZĖ
Abstract
Rankraščių rinkiniai – tai labai įvairaus pobūdžio rankraščiai, paprastai apibrėžiami kaip „ranka ant popieriaus arba pergamento užrašytas tekstas arba dokumentas“ (Peter Beal). Tai gali būti šeimos ar asmeniniai dokumentai, dienoraščiai, laiškai, archyvų rinkiniai ir kt. Viduramžių rankraščiai – kodeksai, žemėlapiai, muzikos kūriniai arba jų fragmentai – sudaro specialią rankraščių rūšį. Kaip ir inkunabulai, rankraščių rinkiniai yra vertingiausia bibliotekų paveldo dalis, dėl jų mus pasiekia itin daug informacijos apie viduramžių istoriją, kultūrą, literatūrą, socialinę istoriją, gyvenimo tendencijas. Be šių šaltinių informacija būtų dingusi. Senų ir retų rankraščių tyrimai svarbūs tiek šalies, tiek visos Europos kultūros ir socialinei istorijai. Žvelgiant iš humanitarinių mokslų perspektyvos, būtina išskirti keletą veiksnių, kurie lėmė reikšmingus pokyčius tyrinėjant rankraščius ir pirmąsias spausdintines knygas. Pačiu svarbiausiu laikomas informacinių technologijų poveikis beveik visoms tyrimo sritims. Šie pokyčiai lėmė ir naujos disciplinos – skaitmeninių humanitarinių mokslų atsiradimą. Pasak Toby’o Burrowso, viduramžių tyrinėtojai yra „pažangiausi skaitmeninių technologijų taikymo humanitarinių mokslų tyrimuose atstovai“. Vis dėlto T. Burrowsas išskiria ir keletą keblumų, susijusių su interneto ir skaitmeninės bibliotekos paslaugomis. Jis nurodo „integracijos ir sąveikos tarp daugybės skirtingų interneto svetainių stygių“ bei terminologijos nenuoseklumą taikant aprašomuosius standartus. Savo ruožtu tai sukelia probleminę situaciją, nes „tyrinėtojams visame pasaulyje kyla daug sunkumų rasti, naudotis ir dalytis žiniomis apie viduramžių rankraščių kolekcijas“. Visiškai pritariame T. Burrowso minčiai, kad šią problemą galima išspręsti sukuriant tarptautinę bendradarbiavimo infrastruktūrą, kuri leistų tvarkyti turinį ir tarpusavyje susijusias žinias. Mūsų nuomone, ši infrastuktūra gali būti įgyvendinta technologinėje semantinio žiniatinklio ir sujungtų atvirų duomenų (angl. Semantic Web and Linked Open Data) terpėje. Straipsnyje aptariami viduramžių rankraščių ir inkunabulų bei jų fragmentų tyrimai ir šių šaltinių aprašymas kaip skaitmeninių humanitarinių mokslų projekto dalis, taikant šią naują technologiją. Nagrinėjamas šios srities Kroatijos Zadaro universiteto Informacijos mokslų fakulteto vykdomas mokslinių tyrimų projektas. Projekto tikslas – atrinkti duomenų elementus, reikalingus tiksliam minėtų šaltinių aprašymui ir jų standartizavimui, naudojant senų ir retų knygų tyrinėtojų parengtas bibliografijos, kodikologijos, paleografijos bei tipografijos ontologijas. Straipsnyje pateikiamas ir trumpas technologinės semantinio tinklo infrastruktūros bei jo standartų įvadas. Detaliai aprašoma metodika, padedanti paskelbti pasirinktą žodyną kaip vieną iš metaduomenų registro paslaugų. Pateikiamas sujungtų atvirų duomenų paskelbimo pavyzdys – pristatatomas grafikas, vaizduojantis iš dalies rekonstruoto rankraščio fragmento aprašymą. Kadangi visos minėtos disciplinos naudoja savo žodynus ir ontologijas, straipsnio autorės siūlo orientuotis ne į vieno bendro žodyno naudojimą, o į atitinkamų terminų sąsajų projektavimą vadovaujantis SKOS taisyklėmis. Taip būtų kuriami būsimos tarptautinės bendradarbiavimo struktūros pagrindai.
Keywords
