POLITINĖ PARAMA VIDURIO IR RYTŲ EUROPOJE: PARTINĖS SISTEMOS IR KOALICIJOS DYDŽIO POVEIKIS

Abstract

Straipsnio tikslas – nustatyti, kokią įtaką demokratijos veikimo vertinimui ir pasitikėjimui parlamentu daro politiniai veiksniai – partinės sistemos fragmentacija, poliarizacija ir valdančiosios koalicijos dydis. Tyrime, apimančiame dešimt Vidurio ir Rytų Europos šalių nuo 1991 iki 2011 m., įvertinamas ir dviejų ekonominių veiksnių – ekonomikos augimo ir nedarbo lygio – poveikis politinės paramos rodikliams. Stipriausias statistinis ryšys nustatytas tarp nedarbo lygio ir pasitenkinimo demokratija: kuo daugiau neturinčiųjų darbo, tuo mažiau teigiamai vertinančiųjų demokratijos veikimą. Taip pat paaiškėjo, kad demokratijos veikimo vertinimui neigiamai atsiliepia mažas parlamentinių partijų skaičius ir didelės valdančiosios koalicijos. Pasitikėjimas parlamentu buvo mažesnis tais atvejais, kai ideologiniai skirtumai tarp parlamentinių partijų buvo dideli, ir tuomet, kai ekonomika traukėsi arba augo tik labai nedaug. Ketvirtoje straipsnio dalyje siekiama nustatyti, kodėl didelės valdančiosios koalicijos veda prie mažesnio patenkintųjų demokratija procento. Čekijos ir Bulgarijos lyginamoji analizė parodė, kad didelė valdančioji koalicija apriboja parlamento politinį vaidmenį, sudaro palankias sąlygas griežtai ir nepopuliariai ekonominei politikai vykdyti ir palieka didelę rinkėjų dalį be priimtinų politinių alternatyvų. Šių politinio gyvenimo reiškinių visuma didina nepasitenkinimą demokratijos veikimu.