Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė tarpukario Lietuvoje

Abstract

Vidutinė gyvenimo trukmė (VTGT, arba e°x) šiuo metu laikoma vienu iš patikimiausių gerovės rodiklių, naudojamų jos tarptautiniams skirtumams ir pokyčiams per tam tikrą laiką palyginti. Pirmos išsamios mirtingumo lentelės, reikalingos vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei (VTGT) apskaičiuoti, Lietuvoje buvo išleistos (vien „tarnybiniam naudojimui“) tik 1963 m. ir apėmė 1958–1959 m. laikotarpį. Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio išsiplėtė osteologine medžiaga pagrįsti senovės Lietuvos gyventojų paleodemografiniai tyrimai. Šiuo metu apie Lietuvos gyventojų VTGT viduriniajame geležies amžiuje (V–VII a. po Kr.) ir vėlyvaisiais viduramžiais žinome daugiau negu XX amžiuje (iki 1958–1959 m.), nes tėra vienas šio laikotarpio VTGT skaičiavimas, kurį 1966 m. apgintoje disertacijoje pateikė Antanas Merčaitis: 1925–1926 m. visų Lietuvos gyventojų e°0 = 50, 25 metų (vyrų – 48,58; moterų – 51,89). Naudojant kitokį metodą, straipsnyje pateikiami nauji VTGT Lietuvoje 1925 m. ir 1932 m. skaičiavimai (mirtingumo lentelės), rodantys per šį laikotarpį vykusią gerovės pažangą. 1925 m. visų Lietuvos gyventojų e°0 = 48,72 metai (vyrų – 47,12; moterų – 50,27). 1932 m. VTGT padidėjo iki e°0 = 52,07 metų visų gyventojų, 50,43 vyrų ir 53,62 moterų. Straipsnis baigiamas VTGT Lietuvoje ir kitose tarpukario Europos šalyse palyginimu.

Keywords

• Lietuvos mirtingumo lentelės
• vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 1925 m.
• vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje 1932 m.
• Gintautas Česnys
• Michailas Ptucha
• Antanas Merčaitis