APIE PIRMUOSIUS NACIONALINIŲ PAJAMŲ SKAIČIAVIMUS TARPUKARIO LIETUVOJE IR ALBINO RIMKOS JUOSE PADARYTAS KLAIDAS, PAGREITINUSIAS DEMOKRATIJOS ŽLUGIMĄ

Abstract

Šiuolaikinės nacionalinės sąskaitybos retrospektyvoje analizuojamas pionieriškas Albino Rimkos (1886–1944) 1926 m. paskelbtas Lietuvos nacionalinių pajamų 1924 m. skaičiavimas. Tikrasis tų metų Lietuvos grynųjų nacionalinių pajamų („bendrojo tautos pelno“) dydis gerokai pranoko ekonomis­to išvestą dydį dėl per didelių atskaitymų pagrindinio kapitalo amortizacijai ir dėl valdžios sektoriaus tei­kiamų nekomercinių paslaugų (viešųjų gėrybių) vertės ignoravimo. Pagal A. Rimkos skaičiavimus išeitų, kad 1924 m. sukurtos nacionalinės pajamos vidutiniškai vienam gyventojui buvo mažesnės už tų metų pragyvenimo minimumą. Nacionalinių pajamų skaičiavimas buvo dalis A. Rimkos parengiamųjų darbų eiti Lietuvos finansų ministro pareigas po laukiamos valstiečių liaudininkų pergalės III Seimo rinkimuose. Klaidos, padarytos vertinant Lietuvos ūkio produktyvumą, skatino naują vyriausybę pasirinkti griežtą taupymą ekonominės politikos prioritetu. Ši politika pažeidė įtakingų socialinių grupių (dvasininkijos ir karininkijos) interesus ir pagreitino demokratijos žlugimą Lietuvoje.

Keywords

• Lietuvos nacionalinės pajamos
• nacionalinė sąskaityba
• Albinas Rimka
• griežtas taupymas
• demokratijos žlugimas Lietuvoje 1926 m.