Creativity Studies (Sep 2020)
Upgrade of cybernetics in the context of developing creativity
Abstract
The author attempted to consider upgrade of cybernetics in the context of developing creativity in modern scientific discourse. First-order cybernetics studied observed systems, second-order cybernetics dealt with observing systems, and third-order cybernetics studied the subject–polysubject environment – cyberspace. So, changes in the character of labour, the means of production, industrial relations and labour power have been analyzed. The article also considers the problem of “physicists and lyric poets”, which prompted researchers to look for possible ways to resolve the contradictions. It resulted in the establishment of interdisciplinary connections between cybernetics and art at the non-classical stage, while at the post-non-classical stage, an interdisciplinary synthesis led to their mutually beneficial collaboration. The author uses the notion of hyphspace as metaphorical abstraction for defining a virtual reality (a component of the noosphere) that exists inside a computer network (the subject–polysubject environment). Hyphspace at the present stage of cybernetics development is becoming the basis for its subsequent (but not final) upgrade – fourth order cybernetics. Cybernetics in an interdisciplinary synthesis with art is moving from cognizing human–machine systems to the formations with growing human-dimensionality, where there is a persistent increase in the number of users–nomads. Santrauka Autorė siekia apsvarstyti kibernetikos atnaujinimą kūrybiškumo plėtros kontekste šiuolaikiniame moksliniame diskurse. Pirmosios kartos kibernetika tyrinėjo stebimas sistemas, antrosios kartos kibernetika nagrinėjo stebėjimo sistemas, o trečiosios kartos kibernetika analizavo subjektinę-polisubjekto aplinką – kibernetinę erdvę. Buvo gvildenami darbo pobūdžio, gamybos priemonių, gamybos santykių ir darbo jėgos pokyčiai. Straipsnyje taip pat nagrinėjama „fizikų ir lyrikos poetų“ problema, kuri paskatino tyrėjus ieškoti galimų būdų išspręsti prieštaravimus. Tai sukūrė tarpdalykinius kibernetikos ir meno santykius neklasikinio etapo metu, o postne-klasikiniame tarpsnyje tarpdalykinė sintezė nutiesė kelią jų abipusiškai naudingam bendradarbiavimui. Autorė vartoja šakniaerdvės sąvoką kaip metaforinę abstrakciją, skirtą virtualiai realybei (noosferos komponentas), egzistuojančiai kompiuterių tinkle (subjektinė-polisubjekto aplinka), apibrėžti. Dabartiniu šakniaerdvės raidos etapu tampa vėlesnio (tačiau ne galutinio) atnaujinimo – ketvirtosios kartos kibernetikos – pagrindu. Kibernetika, sudarydama tarpdalykinę sintezę su menu, pereina nuo žinomų žmogaus ir mašinos sistemų prie struktūrų, kurių atveju didėja žmogaus dimensiškumo lygis ir nuolat auga vartotojų bei nomadų skaičius. Reikšminiai žodžiai: menas, kontrolė, kūrybiškumas ir kūrybingumas, kibernetika, kibernetinė erdvė, šakniaerdvė, nomadai, „fizikai ir lyrikos poetai“, subjektinė-poli-subjekto aplinka, atnaujinimas.
Keywords
