VILNIAUS BAZILIJONŲ SPAUSTUVĖS (1628–1845) VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

Abstract

Vilniaus bazilijonų spaustuvė paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje. Joje spausdinta lenkų, lotynų, bažnytine slavų, lietuvių, latvių kalbomis, bazilijonų išleistose knygose yra kūrinių ir kitomis Europos kalbomis: italų, prancūzų, graikų, anglų. Platindami įvairiakalbę literatūrą bazilijonai prisidėjo prie daugiatautės LDK kultūros formavimosi bei modernios visuomeninės raidos. Vilniaus bazilijonų knygos yra sulaukusios tyrinėtojų dėmesio, bet iki šiol mažai tirtos materialinės sąlygos, kuriomis vyko leidybinė bazilijonų veikla. Straipsnyje nagrinėjami svarbiausi klausimai, susiję su spaustuvės veiklos organizavimu nuo XVII a. iki spaustuvės uždarymo ir išpardavimo 1845 m.: spaustuvės lokalizacija ir patalpos, teisinė padėtis, valdytojai ir darbuotojai, techninis įrengimas, produkcijos realizavimas. Spaustuvės materialinių sąlygų tyrimas padeda atskleisti veiksnius, lėmusius spaudos darbų raidą ir nuosmukį, suprasti įvairiakalbės kelių konfesijų produkcijos atsiradimo priežastis institucinėje įmonėje.

Keywords

• Vilniaus bazilijonų spaustuvė
• Bazilijonų ordinas
• LDK knygos istorija