Politologija (Jan 2015)

VIEŠOJO VALDYMO REFORMOS LIETUVOJE: KODĖL IR KUO REIKIA PAKEISTI NAUJĄJĄ VIEŠĄJĄ VADYBĄ?

  • Vitalis Nakrošis

DOI
https://doi.org/10.15388/Polit.2011.1.8283
Journal volume & issue
Vol. 61, no. 1

Abstract

Read online

Šiame straipsnyje analizuojamos svarbiausios viešojo valdymo doktrinos (tradicinis administravimas, Naujoji viešoji vadyba, po-NVV ir su ja susijusios doktrinos), įvertinamas doktrininis viešojo valdymo reformų pagrindas Lietuvoje 2004–2010 m., pateikiama siūlymų dėl būsimosios viešojo valdymo reformos darbotvarkės (principų, krypčių ir proceso). Nepaisant vyriausybių politinių pažiūrų ir kadencijų skirtumų, svarbūs viešojo valdymo reformos sprendimai Lietuvoje buvo pagrįsti partine logika, kurios paskirtis yra stiprinti esamą politinę valdžią. Biurokratinės viešojo administravimo strategijos, kurioje buvo linkstama prie po-NVV doktrinos, įgyvendinimas pradžioje nebuvo sėkmingas dėl nepakankamos politinės nuosavybės ir legalistinio požiūrio. Penkioliktosios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdomos viešojo valdymo reformos pagrįstos vadybine doktrina, kurioje vyrauja NVV doktrinos bruožai. Partinės logikos ir NVV derinys gali būti prieštaringas ir pavojingas Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Kadangi NVV doktrina nedavė gerų rezultatų žemyninės Europos šalyse, jos sprendimai mažai atitinka Lietuvos problemas ir nėra tvirtų įrodymų, jog NVV gali efektyviai veikti Lietuvoje, viešojo valdymo reformų metu ją siūloma taikyti ribotai ir selektyviai. Po-NVV doktrina yra geriausias pagrindas būsimosioms viešojo valdymo reformoms, kurių įgyvendinimas turi būti pagrįstas platesniu politiniu kompromisu, geresniu tarpinstituciniu koordinavimu ir vadybiškesniu požiūriu.