VIEŠOJO VALDYMO REFORMOS LIETUVOJE: KODĖL IR KUO REIKIA PAKEISTI NAUJĄJĄ VIEŠĄJĄ VADYBĄ?

Politologija. 2015;61(1) DOI 10.15388/Polit.2011.1.8283

 

Journal Homepage

Journal Title: Politologija

ISSN: 1392-1681 (Print); 2424-6034 (Online)

Publisher: Vilnius University Press

LCC Subject Category: Political science: Political science (General)

Country of publisher: Lithuania

Language of fulltext: Lithuanian

Full-text formats available: PDF

 

AUTHORS

Vitalis Nakrošis

EDITORIAL INFORMATION

Peer review

Editorial Board

Instructions for authors

Time From Submission to Publication: 12 weeks

 

Abstract | Full Text

Šiame straipsnyje analizuojamos svarbiausios viešojo valdymo doktrinos (tradicinis administravimas, Naujoji viešoji vadyba, po-NVV ir su ja susijusios doktrinos), įvertinamas doktrininis viešojo valdymo reformų pagrindas Lietuvoje 2004–2010 m., pateikiama siūlymų dėl būsimosios viešojo valdymo reformos darbotvarkės (principų, krypčių ir proceso). Nepaisant vyriausybių politinių pažiūrų ir kadencijų skirtumų, svarbūs viešojo valdymo reformos sprendimai Lietuvoje buvo pagrįsti partine logika, kurios paskirtis yra stiprinti esamą politinę valdžią. Biurokratinės viešojo administravimo strategijos, kurioje buvo linkstama prie po-NVV doktrinos, įgyvendinimas pradžioje nebuvo sėkmingas dėl nepakankamos politinės nuosavybės ir legalistinio požiūrio. Penkioliktosios Andriaus Kubiliaus Vyriausybės vykdomos viešojo valdymo reformos pagrįstos vadybine doktrina, kurioje vyrauja NVV doktrinos bruožai. Partinės logikos ir NVV derinys gali būti prieštaringas ir pavojingas Rytų ir Vidurio Europos šalyse. Kadangi NVV doktrina nedavė gerų rezultatų žemyninės Europos šalyse, jos sprendimai mažai atitinka Lietuvos problemas ir nėra tvirtų įrodymų, jog NVV gali efektyviai veikti Lietuvoje, viešojo valdymo reformų metu ją siūloma taikyti ribotai ir selektyviai. Po-NVV doktrina yra geriausias pagrindas būsimosioms viešojo valdymo reformoms, kurių įgyvendinimas turi būti pagrįstas platesniu politiniu kompromisu, geresniu tarpinstituciniu koordinavimu ir vadybiškesniu požiūriu.