Knygotyra (Nov 2016)
MASONŲ KNYGOS KULTŪROS RAIŠKA XIX AMŽIAUS LIETUVOJE
Abstract
XIX a. pradžioje Lietuvoje, be asmeninių rinkinių (Mykolo Dluskio, Kazimiero Kontrimo, Johano Frydricho Volfgango), masonai kaupė ložių bibliotekas. Apie jas išliko duomenų „Vilniaus universiteto dovanų knygoje, 1792–1832“, „Vilniaus universiteto dienyne“ (pradėtas 1823 m.), Vilniaus ložei „Uolusis lietuvis“ 1816 m. spalio 23 d. M. Dluskio pasirašytame įsigytų knygų sąraše. Straipsnyje, remiantis minėtais šaltiniais, istoriografijos ir bibliografijos duomenimis, išlikusiais spaudiniais, aptariama masonų idėjų raiška knyginėje simbolikoje, analizuojama masonų knygų rinkinių sudėtis, tikėtini įsigijimo šaltiniai ir būdai, išsklaidymo aplinkybės, mėginama atkurti intelektines masonų veiklos ir ideologinės orientacijos gaires vykstančių diskusijų dėl laisvųjų mūrininkų misijos ir reformų (Jokūbo Šimkevičiaus ir K. Kontrimo projektas) kontekste. Nustatyta, kad masonai, 1821 m. pradėti persekioti imperatoriaus Aleksandro I administracijos, Vilniaus universiteto bibliotekai dviem etapais (1824 m. vasario 20 d. ir gegužės 7 d.) perdavė 26 pavadinimų knygas – iš viso 28 vienetus. Dar trys masonų knygos, naudotos rengiantis ritualiniams darbams, identifikuotos remiantis kitais šaltiniais. Dauguma knygų skirtos masonų teisėkūrai, ritualams, istorijai. Buvo kaupiama lektūra prancūzų, vokiečių, lenkų, lotynų, rusų kalbomis. Didesnė masonų knygų dalis po universiteto uždarymo buvo išvežta į Kijevą, o XX a. viduryje prof. Levo Vladimirovo pastangomis sugrąžinta į Vilniaus universiteto bibliotekos saugyklas.
Keywords
