Zur Chronologie der žemaitischen (niederlitauischen) und aukštaitischen (hochlitauischen) Ortsmundarten

Abstract

DĖL AUKŠTAIČIŲ IR ŽEMAlČIŲ PATARMIŲ SUSIDARYMO CHRONOLOGIJOS Reziumė Rytų baltų galinių dvigarsių *-án, *-én raidos ir kitų su ta raida susijusių reiškinių tyrimas rodo, kad akūtinių galūnių trumpėjimo metu (maždaug XIII a.) egzistavo ne tik pagrindines lietuvių kalbos tarmės – žemaičiai ir aukštaičiai, bet ir „pietinės“ bei „šiaurinės“ žemaičių patarmės; „pietiniai“ žemaičiai jau turėjo būti suskilę į „pravarniškius“ ir „praraseiniškius“. Aukštaičių plote tuo metu jau buvo išsiskyrę vakarų aukštaičių, rytų aukštaičių ir vadinamųjų dzūkų arealai. Keliama (bet smulkiau neargumentuojama) mintis, kad tam tikri būdingi žemaičių tarmės požymiai turėjo at­sirasti ne vėliau kaip VII a. po Kr. Straipsnio tekstą vokiečių kalba parengė doc. Jonas Kilius.

Keywords

• chronologija
• dialektologija