Organų donoro priežiūra intensyviosios terapijos skyriuje

Abstract

Viktorija Černiauskienė, Monika Čiplytė, Saulius Vosylius Vilniaus universiteto Anesteziologijos ir reanimatologijos klinika, Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, Šiltnamių g. 29, LT-04130 Vilnius El paštas: [email protected] Įvadas / tikslas Donorinių organų poreikis gerokai viršija atliktų organų transplantacijų skaičių. Dažniausios priežastys, dėl kurių potencialūs donorai netampa efektyviais donorais, yra donoro artimųjų prieštaravimas donorystei, medicininės kontraindikacijos, logistikos problemos, neadekvatus potencialių donorų gydymas iki eksplantacijos operacijos. Šio straipsnio tikslas yra apžvelgti naujausius medicinos mokslo laimėjimus atliekant potencialių organų donorų priežiūrą reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose. Metodai ir rezultatai Išliekant žymiam atotrūkiui tarp organų pasiūlos ir poreikio, būtina kuo efektyviau panaudoti esamus resursus, daugiau dėmesio skiriant tinkamai potencialaus organų donoro intensyviajai terapijai. Dėl smegenų mirties įvyksta sunkūs daugelio organizmui svarbių funkcijų sutrikimai: kraujotakos ir kvėpavimo sistemų, endokrininiai, elektrolitų balanso sutrikimai, hipotermija, koagulopatija ir intensyvus sisteminis uždegimo atsakas. Išvados Pasirinkta tinkama intensyviosios terapijos taktika galėtų padidinti transplantacijai tinkamų organų skaičių, išlaikyti geresnę jų funkciją po transplantacijos. Reikšminiai žodžiai: smegenų mirtis, intensyviosios terapijos skyriai, audinių ir organų donorystė, gairės Organ donor management in the intensive care unit Viktorija Černiauskienė, Monika Čiplytė, Saulius Vosylius Clinic of Anaesthesiology and Intensive Care, Vilnius University, Šiltnamių Str. 29, LT-04130 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] Background / objective The demand for donor organs greatly exceeds the number of transplantations. Many reasons may determine this inadequacy, such as family refusal, medical contraindications, logistics problems and inadequate management of the organ donor. The aim of the study was to present the recent achievements of medical practice in the management of organ donors in intensive care units. Methods and results While the discrepancy between the number of organ donations and transplantations persists, it is essential to use available resources more effectively, paying more attention to the intensive care management of the organ donor. Many physiological changes follow after brain death, such as cardiovascular and pulmonary dysfunction, endocrine and homeostasis disturbances, hypothermia, coagulopathy and an enhanced inflammatory response. Conclusions Optimal intensive care could increase the number of organs available for transplantation and improve their function after it. Keywords: brain death, intensive care units, tissue and organ procurement, guidelines as topic