JUOZO NAUJALIO 1906 METŲ LIETUVIŠKAS BAŽNYTINIS GIESMYNAS LIETUVIŠKOS CHORINĖS MUZIKOS LEIDYBOS KONTEKSTE

Abstract

Klaipėdos universiteto Chorvedybos katedra K. Donelaičio g. 54, LT-92144 Klaipėda, Lietuva El. paštas: [email protected] Juozo Naujalio Lietuviškas bažnytinis giesmynas – pirmasis lietuvių katalikų giesmynas daugiabalsiam chorui – buvo išleistas 1906 m. Kaune netrukus po spaudos draudimo atšaukimo. Daugelis jame paskelbtų giesmių, litanijų bei lotyniškų antifonų ir dabar yra giedama bažnyčiose, o kai kurios iš jų įrašytos į plokšteles. Nors Lietuviškas bažnytinis giesmynas savo istorine reikšme prilygo pirmiesiems Vinco Kudirkos ir Vydūno lietuviškų liaudies dainų rinkiniams chorui, dėl įvairių priežasčių jo istorinė reikšmė buvo nutylėta. Dėl to giesmyno vaidmuo tautos kultūroje turi būti iš naujo peržiūrėtas ir adekvačiai įvertintas. Pirmieji lietuviškų dainų ir giesmių rinkiniai chorams buvo išleisti Tilžėje. Lietuviškas bažnytinis giesmynas išleistas Kaune, M. Sokolovskio ir A. Estrino spaustuvėje, pradėjo lietuviškų gaidų chorui leidybą Lietuvoje. J. Naujalio giesmyną lyginant su kitais pirmaisiais lietuviškais choriniais leidiniais, atsiskleidžia gana aukšta jo notografinė kultūra. J. Naujalis, susisteminęs įvairias muzikines giedojimo formas (litanijas, psalmodijas, giesmes, antifonus ir t. t.), pateikė diferencijuotą ir menkai išsilavinusiems parapijų vargonininkams suprantamą notografijos būdą. Lietuviškas bažnytinis giesmynas apibendrino XX a. pradžios bažnytinės muzikos reformos ir tautinio atgimimo siekius, turėjo aktualų mokomąjį ugdomąjį pobūdį, padėjo keturbalsio chorinio giedojimo bažnyčiose metodinius pagrindus. Todėl neginčijama jo istorinė reikšmė chorinės muzikos leidyboje ir tautos muzikinėje kultūroje apskritai.