Psichologija (Oct 2018)
Galvos smegenų traumą patyrusių asmenų pažintinių gebėjimų sąsajos su gyvenimo kokybe
Abstract
[straipsnis lietuvių kalba; santrauka ir reikšminiai žodžiai anglų kalba] Galvos smegenų trauma ne tik sutrikdo žmogaus fizinę sveikatą, bet ir turi neigiamą įtaką pažintiniams gebėjimams. Esama įrodymų, kad tokios traumos padariniai neigiamai siejasi ir su asmens gyvenimo kokybe, tačiau tyrimų duomenys neretai yra nevienareikšmiai ir prieštaringi. Šio tyrimo tikslas buvo išanalizuoti patyrusių galvos smegenų traumą ir jos nepatyrusių asmenų pažintinių gebėjimų ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrime dalyvavo 46 Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose besigydantys asmenys, kuriems buvo diagnozuota lengvo sunkumo galvos smegenų trauma (pagal Glasgow komos skalę 13–15 balų). Kontrolinę tyrimo imtį sudarė 60 sveikų asmenų. Tyrimo dalyvių amžius – nuo 20 iki 81 metų (M = 44,60, SD = 15,49). Iš tyrimo dalyvių 51 buvo vyras (48,1 %) ir 55 moterys (51,9 %).Tyrimo metu buvo naudoti atminties (HVLT-R), sekos sudarymo (angl. Trail-making-test) testai, skirti tirti dėmesį, jo perkėlimo greitį ir vykdomąsias funkcijas, bei sutrumpintas gyvenimo kokybės klausimynas (WHOQOL BREF). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad abiejų imčių pažintiniai gebėjimai nėra susiję su subjektyviai vertinama gyvenimo kokybe, tačiau galvos smegenų traumą patyrę asmenys prasčiau vertina savo fizinę sveikatą, palyginti su kontroline grupe. Nagrinėjant tyrimo dalyvių pažintinių gebėjimų skirtumus, nustatyta, kad galvos smegenų traumą patyrę asmenys pasižymi prastesniais pažintiniais gebėjimais nei sveiki. Taip pat nustatytas amžiaus ir išsilavinimo ryšys su rezultatais.
Keywords
