Problemos (Sep 2014)
Vokiečių klasikinio idealizmo krizė ir A. Šopenhauerio iracionalizmas
Abstract
Straipsnyje nagrinėjamos vokiečių filosofo A. Schopenhauerio filosofijos ištakos, svarbiausi bruožai ir jos įtaka vėlėsnei filosofijos raidai. Teigiama, kad jo filosofija yra dėsningas vokiškojo racionalizmo irimo produktas, jo paneigimas naujomis istorinėmis sąlygomis. A. Schopenhaueris paskelbė aklą ir nesąmoningą valią pagrindiniu savo filosofinės sistemos principu. Jo voliuntaristinis idealizmas tapo viena iš pagrindinių ankstyvojo iracionalizmo formų. Skelbdamas istorijos ir pažangos beprasmiškumą bei alogizmą, jis siekė įtvirtinti iracionalios valios pirmumą istorijoje bei paneigti panlogizmą ir panistorizmą. Daroma išvada, kad A. Schopenhauerio dekadentinis nihilizmas ne tik simbolizuoja renesansinių ir romantinių sintetinių siekių destrukciją, bet kartu netiesiogiai atspindi realią tiesos ir grožio padėtį tuometiniame pasaulyje. A. Schopenhauerio pesimistinė filosofija buvo nukreipta prieš jo pirmtakų suformuotas humanistinių vertybių sistemas bei jų siekius įprasminti vientisos, harmoningos asmenybės idealą. Jo totalinis pesimizmas, biologizmas, voliuntarizmas ir estetizmas padarė didelę įtaką vėlesnėje buržuazinėje filosofijoje ir meninėje sąmonėje.
Keywords
