ŽMOGAUS TEISIŲ IR PAGRINDINIŲ LAISVIŲ APSAUGOS KONVENCIJA GALUTINĖS INSTANCIJOS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE

Abstract

Straipsnyje analizuojant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos taikymą galutinės instancijos Lietuvos teismų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teis­mo) praktikoje, atskleidžiamas Konvencijos internalizavimo kokybinis aspektas. Aptariamos šiam pro­cesui turinčios įtakos normatyvinės ir bihevioristinės prielaidos, išskiriamos galimos Konvencijos taiky­mo formos ir būdai, kartu atskleidžiama Lietuvos teismų vaidmens Konvencijos įgyvendinimo procese nacionalinės ir tarptautinės teisės požiūriu reikšmė. The article deals with a qualitative aspect of the internalization of the European Convention on Human Rights through analysis of the application of the Convention in the case law of the Lithuanian courts of last resort (namely, the Lithuanian Supreme Court and Lithuanian Supreme Administrative Court). The factors – both normative and behaviouristic – influencing the process at issue are discussed, possible forms and modes of the application of the Convention are distinguished, simultaneously, the significance of the role of Lithuanian courts in the process of the implementation of the Convention is disclosed from both perspectives – that of national and international law.