Pilietiškumas ir pilietinis aktyvumas šiandieninėje Bulgarijoje: (ne-) europietiški matmenys

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos pilietiškumo problemos ir formuluojami teiginiai, kurių paskirtis – analizuoti paskutiniųjų dešimtmečių Bulgarijos visuomenės raidą. Pateikiama euristinė pilietybės sąvoka, kuri apibrėžiama atsižvelgiant į dabartinės socialinės teorijos pokyčius. Glaustai svarstomi istoriniai šios sąvokos aspektai į pirmą vietą iškeliant dvi pagrindines problemas. Analizuojamas teisių diskursas – ir kaip šiuolaikinės pilietiškumo struktūros pagrindas, ir kaip vidinis pilietiškumo raidos suvaržymas. Bulgarijos visuomenė analizuojama ikidemokratinio paveldo aspektu, o taip pat atsižvelgiant į demokratinių pokyčių poveikį valstybės ir piliečių santykių raidai. Protesto veiksmai traktuojami kaip esminė pilietinio aktyvumo forma. Atsižvelgiant į šiuos kriterijus pateikiami du informatyvūs pavyzdžiai, kurie atskleidžia svarbiausiuspokyčių elementus, jų pobūdį, kryptį, intensyvumą. Straipsnio pabaigoje pateikiamos išvados, sietinos su pilietiškumo plėtros galimybėmis.

Keywords

• pilietiškumas
• piliečių ir valstybės santykis
• nedemokratinis pilietiškumas
• Europos integracija
• socialinis pasyvumas
• teisių diskursas