Creativity Studies (Jul 2020)

Crowdsourcing creativity in government: state of the field in the four research paradigms

  • Łukasz Sułkowski,
  • Regina Lenart-Gansiniec,
  • Svitlana Bilan

DOI
https://doi.org/10.3846/cs.2020.12265
Journal volume & issue
Vol. 13, no. 2

Abstract

Read online

Creativity, innovation, openness and involving citizens in decision making belong to a set of efforts undertaken by the government. This is possible thanks to crowdsourcing that is a tool to communicate with citizens and that is a source of knowledge and that provides new, creative ideas. However, despite the research intensity in the area of crowdsourcing creativity in government, the research results obtained to date are still ambiguous and fragmentary. Research on crowdsourcing government is often limited to interpretive traditions. This gives an incomplete picture of government crowdsourcing since three additional research paradigms are omitted: interpretative, post-modern, and critical. Our ambition is to raise awareness about the presence of many paradigms in crowdsourcing government research. The aim of this article is to present crowdsourcing government from the perspective of four paradigms by Gibson Burrell and Gareth Morgan. We are trying to achieve this by presenting a review of research on crowdsourcing government taking into consideration four paradigms: positivist, interpretative, critical, and postmodern. We suggest that a single paradigm is not able to provide a complete picture of crowdsourcing government, and thus we seek interactions between the paradigms and postulate multi-paradigmatic research that may lead to further development of knowledge. Santrauka Vyriausybė, priimdama sprendimus, siekia kūrybiškumo, inovacijų, atvirumo ir piliečių įtraukimo. Tai įmanoma plėtojant bendradarbiavimą, kuris yra komunikavimo su piliečiais priemonė ir žinių šaltinis, teikiantis naujų kūrybinių idėjų. Tačiau, nepaisant to, kad vyriausybėje intensyviai tiriamas kūrybinis bendradarbiavimas, iki šiol gauti tyrimų rezultatai vis dar tebėra neapibrėžti ir fragmentiški. Visuomenės valdymo tyrimai neretai apsiriboja interpretavimo tradicijomis. Kadangi nepaisoma trijų papildomų tyrimų paradigmų – interpretacinės, postmoderniosios ir kritinės, sudaromas neišsamus vyriausybės minėtų išteklių vaizdas. Mūsų tikslas – informuoti apie daugelio paradigmų buvimą vyriausybės tyrimuose. Šio straipsnio tikslas – pristatyti bendradarbiavimą vyriausybėje iš keturių Gibsono Burrello ir Garetho Morgano išplėtotų paradigmų perspektyvos. Svarstydami keturias paradigmas – pozityvistinę, interpretacinę, kritinę ir postmoderniąją, bandome šį tikslą pasiekti, pristatydami visuomenės sluoksnių valdymo apžvalgą. Teigiame, kad paskiros paradigmos nepakanka, siekiant pateikti išsamų bendradarbiavimo vyriausybėje vaizdą, todėl ieškome sąveikų tarp paradigmų pateikdami daugiaparadigmius tyrimus, kurie galėtų paskatinti tolesnę žinių plėtrą. Reikšminiai žodžiai: kūrybinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas vyriausybėje, daugybinė paradigma, tyrimų paradigma.

Keywords