Kojų raumenų izometrinių susitraukimų poveikis raumenų nuovargiui ir atsigavimui esant skirtingai raumenų temperatūrai

Abstract

Tyrimo tikslas — ištirti skirtingos temperatūros raumenų nuovargį bei atsigavimą po maksimalių valingų ir nevalingų kojų raumenų izometrinių susitraukimų. Buvo tiriama 10 aktyviai nesportuojančių fiziškai sveikų 18—28 metų amžiaus vyrų: registruota raumens nevalingo izometrinio susitraukimo jėga, sukelta 50 Hz elektros stimulo, ir maksimalioji va- linga jėga. Šie parametrai registruoti prieš krūvį ir praėjus po jo 15 sekundžių, 3, 8 bei 30 minučių. Nuovargiui sukelti taikytas izometrinis fizinis krūvis — 50 kartų po 50 Hz elektros stimulų (vieno stimulo trukmė — 1 s, poilsio — 0,4 s) arba 50 maksimalių valingų raumens izometrinių susitraukimų, kai kelio sąnario kampas — 105 o . Užregistravus kontrolinius parametrus, keturgalvis šlaunies raumuo 2 kartus po 15 minučių buvo pašaldomas 15 o C temperatūros vandenyje, daroma 10 minučių pertrauka, 45 minutes pašildomas 44 o C temperatūros vandenyje arba paliekamas įprastinės temperatūros. Gauti rezultatai parodė, kad nepriklausomai nuo temperatūros raumens susitraukimo jėga labiau sumažėjo krūvio metu raumeniui susitraukiant nevalingai, negu susitraukiant maksimaliai valingai. Kojų rau- menų maksimalioji jėga raumeniui susitraukiant valingai nepriklauso nuo temperatūros, bet raumeniui susitraukiant nevalingai temperatūra yra svarbi raumeniui susitraukiant, kai jėga labiausiai mažėja. Kojų raumenų susitraukimo jėgos atsparumas nuovargiui, raumeniui susitraukiant nevalingai, priklauso nuo pašildymo. Raktažodžiai: raumens stimuliavimas, šildymas, šaldymas, raumens atsigavimas, nuovargis, izometrinis susitraukimas.