Kelio tiesiamųjų raumenų jėgos svyravimo priklausomybė nuo hipertermijos atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinius pratimus

Abstract

Tyrimo tikslas — nustatyti kelio tiesiamųjų raumenų jėgos svyravimo priklausomybę nuo hipertermijos atliekant maksi- malaus intensyvumo izometrinius pratimus. Tiriamieji — sveiki fi ziškai aktyvūs vyrai (n = 9) (amžius — 21,6 ± 2,6 m., kūno svoris — 81,1 ± 9,9 kg, ūgis — 183,2 ± 7,7 cm). Buvo atliekami du tyrimai — kontrolinis ir eksperimentinis. Eksperimentinis nuo kontrolinio skyrėsi tuo, kad jo metu kojos buvo šildomos pasyviai (tiriamieji 45 min kojas laikė šiltoje vonioje, kurios vandens temperatūra — 44 ± 1 o C). Visi tiriamieji atliko 80 s valingą izometrinį krūvį, tiesdami koją per kelio sąnarį fi ksuotu 120 o kampu (naudotas izokinetinis dinamometras). Registruota keturgalvio šlaunies raumens maksimalioji valinga jėga (MVJ). Rektalinė temperatūra buvo matuojama prieš pasyvų kojų šildymą ir po jo. Raumenų susitraukimo jėgos svyravimas įvertintas spektro galios tankį (SGT) skaičiuojant pagal Welsh. Po pasyvaus kojų šildymo rektalinė temperatūra padidėjo nuo 37,35 ± 0,32 iki 39,31 ± 0,31 o C (p 0,05). Išanalizavus viso krūvio pradžios ir pabai- gos nuovargio indeksą (NI) pastebėta, kad hipertermija reikšmingai labiau padidino nuovargio rodiklį (p 0,05). Hipertermija (eksperimentinis tyrimas) padidino raumenų nuovargį, bet nepakeitė jėgos svyravimo (dažnio ir amplitudės) kaitos sudėtingumo atliekant maksimalaus intensyvumo izometrinį krūvį. Eksperimentinio ir kontrolinio tyrimo metu spektro galios tankio amplitudės ir dažnio juostos rodikliai pakito vienodai. Jėgos signalo spektro galios tankio rodiklių kaita sudėtingėja priklausomai nuo laiko, t. y. kuo ilgiau atliekamas pratimas, tuo jėgos svyravimas darosi sudėtingesnis ir mažiau prognozuojamas (išsiplečia dažnių juosta, atsiranda keli dominuojantys dažniai). Raktažodžiai: hipertermija, raumenų jėgos svyravimas, izometriniai pratimai, spektrinė analizė.