Ūmino nevarikozinio kraujavimo įvertinimo ir stabdymo protokolas

Abstract

Jonas Valantinas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrologijos, urologijos ir abdominalinės chirurgijos klinika, Santariškių g. 2, LT-08661, Vilnius El paštas: [email protected] Per pastaruosius dešimt metų ūminio nevarikozinio kraujavimo stabdymo metodai pasikeitė. Straipsnyje apžvelgiame šiuolaikinius viršutinės virškinimo trakto dalies kraujavimo metodus, kurie patvirtinti klinikiniais tyrimais grįstomis išvadomis. Esant viršutinės virškinimo trakto dalies kraujavimui, pirmiausia tenka atkurti cirkuliuojančio kraujo tūrį ir, pasikonsultavus su internistu bei chirurgu, nustatyti ankstyvo endoskopinio tyrimo indikacijas. Nors endoskopinio tyrimo reikšme šiuo metu niekas neabejoja, jo atlikimo laikas turi būti nustatomas individualiai. Endoskopinė hemostazė atliekama pacientams, kuriems pakartotinio kraujavimo rizika yra didelė. Sustabdžius kraujavimą, gydymas protonų siurblio inhibitoriais naudingas tik daliai ligonių, kuriems nustatomi ankstyvo pakartotinio kraujavimo endoskopiniai požymiai (matoma nekraujuojanti kraujagyslė, krešulys opos dugne ar aktyvus kraujavimas atliekant endoskopiją). Kraujuojantys ligoniai turi būti ištirti ieškant Helicobacter pylori infekcijos. Nustačius infekciją skiriamas eradikacinis gydymas. Ši apžvalga yra rekomenduojamojo pobūdžio ir gydymo įstaigos turi sudaryti joms priimtinus kraujavimo stabdymo protokolus, atsižvelgdamos į savo išteklius. Reikšminiai žodžiai: ūminis nevarikozinis kraujavimas, kraujavimo stabdymas, endoskopinis tyrimas Acute non-variceal bleeding assessment and hemostasis protocol (A PRACTICAL RECOMMENDATION) Jonas Valantinas Vilnius University, Faculty of Medicine Clinic of Gastroenterology, Nephrology, Urology and Abdominal Surgery, Santariškių str. 2, LT-08661 Vilnius, Lithuania E-mail: [email protected] The management of patients with acute non-variceal upper gastrointestinal bleeding has evolved substantially over the past ten years. This article reviews the currently available treatment methods in cases of upper gastrointestinal bleeding and provides evidence-based management recommendations that address clinically relevant issues. We emphasise an appropriate initial resuscitation of the patient and a multidisciplinary approach to clinical risk stratification that determines the need for early endoscopy. A soon as the effectiveness of upper endoscopy has been established, its optimal timing has to be clearly defined. Endoscopic hemostasis is reserved for patients with high rebleeding risk endoscopic lesions. Routine second look endoscopy is not recommended. Proton pomp inhibitors therapy is useful only in a selected group of patients, namely those with ulcers having endoscopic high risk stigmata of rebleeding (nonbleeding visible vessel, adherent clot or active bleeding at the time of endoscopy). Patients with upper gastrointestinal bleeding should be tested for Helicobacter pylori infection and receive eradication therapy if infection is present. This review should be considered as a recommendation and hospitals should develop institution-specific protocols according to their resources. Keywords: acute non-variceal bleeding, haemostasis, endoscopy