Intelektualai kai kuriose socialinės teorijose

Abstract

Straipsnio tikslas – apžvelgti bent dalį gausios teorinės literatūros apie inteligentus ir suformuluoti pačias pagrindines inteligentų interpretacijos ir savirefleksijos tendencijas. Straipsnyje analizuojami du priešingi teoriniai požiūriai į intelektualų vietą ir vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Vienas jų (A. Gella) teigia, kad intelektualų paskirtis turėtų būti kova dėl fundamentalių socialinių-politinių pokyčių, jie taip pat turėtų padėti išlaisvinti žemesnes savo nacijos klases iš socialinės-politinės priespaudos ir išlaisvinti jas iš kultūrinio skurdo. Kitas požiūris (A. W. Gouldneris, G. Konradas, I.Szelenyj) teigia, kad formuojasi nauja klasė, kurios šerdį sudaro intelektualai ir techninė inteligentija. Ši klasė turėtų tapti valdančiąja klase, nes ji disponuoja svarbiausiu dabarties dalyku – informacija. Visas šias teorijas sieja valdžios ir žinojimo dalykai. Aptariamos Z. Baumano ir P. Bourdieu teorijos, ypač pastarojo sociologo „habitus“ ir lauko kategorijos, jo gebėjimas socialines teorijas derinti su empiriniais tyrimais: save reprodukuojantis „homo academicus“ pasaulis – tai įvairiomis jėgomis susaistytas tyrimo laukas, kuriame susipina visokios kapitalo formos.

Keywords

• Intelektualai
• visuomenė
• akademinis laukas
• intelektualų bendrija
• žinojimo sociologija