Acta Paedagogica Vilnensia (Dec 2015)

KAIP PALENGVINTI PIRMŲ–ŠEŠTŲ KLASIŲ MOKINIŲ TEKSTO SUVOKIMĄ MOKANT JUOS SPRĘSTI KOMBINATORIKOS UŽDAVINIUS

  • Elfrīda Krastiņa,
  • Anita Sondore,
  • Elga Drelinga

DOI
https://doi.org/10.15388/ActPaed.2015.35.9191
Journal volume & issue
Vol. 35

Abstract

Read online

Professor Faculty of Education and Management, Daugavpils University Address: Vienības Street 13, Daugavpils, LV-5401, Latvia E-mail: [email protected] Dr. math., docent Faculty of Natural Sciences and Mathematics, Daugavpils University Address: Vienības Street 13, Daugavpils, LV-5401, Latvia E-mail: [email protected] Mg.paed., lecturer Faculty of Education and Management, Daugavpils University Address: Vienības Street 13, Daugavpils, LV-5401, Latvia E-mail: [email protected] Mokinius svarbu išmokyti dirbti su skirtingais infor­macijos ištekliais ir naudotis įvairiomis matematikos uždavinių sprendimo strategijomis. Įvairių įvykių tikimybei nustatyti būtina išmanyti kombinatorikos uždavinių sprendimo strategijas ir būti pasiekus tam tikrą skaitymo kompetenciją, nes, sprendžiant tokius uždavinius, reikia suprasti ne tik skaitinę informa­ciją, bet ir žodinį tekstą. Deja, vaikams dažnai ne taip lengva įveikti žodinius uždavinius. Uždavinių sprendimo kompetenciją lemia sąvokų išmokimo ir skaitymo gebėjimai. Tyrimo problema – kaip palengvinti Latvijos pirmų–šeštų klasių mokinių teksto supratimą mo­kant juos spręsti kombinatorikos uždavinius. Tyrimo klausimas – kokios trečiai ir šeštai klasėms skirtos nacionalinių diagnostinių testų užduotys mokiniams atrodo sunkios, kokia yra mokytojų nuomonė apie mokinių gebėjimą spręsti matematinius žodinius uždavinius (daugiausia dėmesio skiriant pirmos ir šeštos klasės mokiniams) ir ką mokytojai mano apie strategijų, skirtų spręsti uždavinius su kombinatori­kos elementais, naudojimą. Tyrimas grindžiamas kompetencijų ir konstruk­tyvaus mokymosi teorine prieiga, kuria pabrėžiamas paties asmens aktyvumas apdorojant informaciją ir kuriant žinias. Siekiant atsakyti į tyrimo klausimą, sukurta vertinamoji atvejų tyrimo schema. Tyrimo autorės atliko svarbių švietimo dokumentų analizę, kombi­natorikos uždavinių, kuriuos turi mokėti spręsti pir­mų–šeštų klasių mokiniai, turinio analizę, apklausė 130 pradinių mokyklų mokytojų, išanalizavo trečiai ir šeštai klasėms skirtų Latvijos nacionalinių dia­gnostinių matematikos ir latvių kalbos testų rezulta­tus (2014–2015) ir stebėjo, kaip pradinėse mokyklo­se taikomos uždavinių sprendimo strategijos. Nacionalinių matematikos testų (2014–2015) rezultatai rodo žemus trečios klasės mokinių pasie­kimus sprendžiant kombinatorikos uždavinius ir tai, kad šeštos klasės mokiniams sunkiai sekasi statis­tikos uždaviniai. Latvijos pradinių klasių mokytojų nuomonių analizė patvirtina tendenciją, kad moky­tojai būna susipažinę su įvairiomis žodinių uždavi­nių sprendimo strategijomis, bet turi mažiau žinių apie kombinatorikos uždavinių sprendimo strategi­jas. Pradinių mokyklų mokytojai pritaria minčiai, kad jiems reikia metodinės pagalbos mokant spręsti nestandartinius uždavinius ir aiškinant temą „kom­binatorikos elementai“, ypač siekiant palengvinti skaitomo teksto supratimą ir uždavinių sprendimo strategijų išmokimą. Šiame straipsnyje nagrinėjama keletas tipiškų sunkumų, su kuriais spręsdami kombinatorikos už­davinius susiduria pradinių mokyklų mokiniai. Patei­kiami siūlymai, kaip parengti atitinkamas metodines rekomendacijas mokytojams, kurie moko spręsti nestandartinius uždavinius. Šios rekomendacijos parengtos remiantis svarbiomis įžvalgomis ir reko­mendacine įvairiose šalyse paskelbta medžiaga. Jos atskleidžia, koks būtinas Latvijos pradiniam ugdymui yra propedeutikos kursas, kad pirmų–šeštų klasių mokiniai būtų parengti septintoje–devintoje ir aukš­tesnėse vidurinės mokyklos klasėse dėstomai temai „Tikimybių teorija ir kombinatorikos elementai“.

Keywords