Analizės samprata loginio empirizmo filosofijoje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjama loginės analizės metodo samprata loginio empirizmo filosofijoje. Šiam metodui paplisti filosofijoje didelę reikšmę turėjo XIX–XX a. sandūroje prasidėjusi mokslo revoliucija.Empirizmo raidoje pastebimos dvi pagrindinės filosofijos metodo koncepcijos. Tai filosofijos, kaip patyrimo analizės, koncepcija ir filosofijos, kaip specialiųjų mokslinių tyrinėjimų rezultatų sintezės, koncepcija. Loginė analizė apibrėžiama kaip loginių priemonių panaudojimas siekiant nustatyti samprotavimų priimtinumą, teiginių prasmingumą ir patikslinti sąvokų prasmę. Loginė analizė reiškia sąvokų, teiginių ir samprotavimų racionalią, loginę rekonstrukciją. Savo raidoje loginis empirizmas asimiliavo daug tradicinių gnoseologinių bei metodologinių problemų ir, pamažu prarasdamas kalbos logikos pobūdį, virto mokslo filosofija. Nuo XX a. 4 dešimtmečio pabaigos loginė analizė ėmė reikšti sąvokų, teiginių ir samprotavimų loginių modelių kūrimą, eksplikaciją panaudojant palyginti laisvai pasirenkamas logines priemones. Ji prarado ne tik negatyvią (mokslo purifikacijos), bet ir pozityvią (mokslo integracijos ir unifikacijos) funkciją.

Keywords

• Loginis empirizmas
• loginė analizė
• racionalioji rekonstrukcija
• mokslo filosofija
• kalbos analizė