VYTAUTO KAVOLIO POLITINĖ PSICHOLOGIJA: LIBERALIZMAS, PROTAS IR EMOCIJOS

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamas Amerikos lietuvių visuomenės ir mokslo vei­kėjo Vytauto Kavolio požiūris į liberalizmo ir emocijų santykį. Teigiama, kad, Kavolio įsitikinimu, grynajame liberalizme emocijų reikšmė žmogaus gyvenime yra ignoruojama. Šis emocijų nuvertinimas aiškinamas raciona­listine grynojo liberalizmo prigimtimi. Teikiant pirmenybę protui, emocijos jame atmetamos kaip nereikšmingos. Šį ribotumą, pasak Kavolio, grynasis liberalizmas gali įveikti tik pasitelkęs romantinę pasaulėžiūrą, kurioje emoci­joms tenka išskirtinė vieta. Būtent romantizmo įtaka mąstytojas aiškina ir per visą liberalizmo istoriją nusidriekusią tradiciją pripažinti emocijų vaidmenį žmogaus gyvenime. Įrodinėjama, kad emocijų reikšmės supratimas Kavo­liui kyla ne iš pažinties su pamatiniais romantizmo tekstais, bet ateina iš jo mokslinių tyrimų konteksto – gilinantis į froidizmo ir neofroidizmo atstovų darbus. Teigiama, kad tuose darbuose eksploatuojama pasąmonės idėja suda­ro Kavoliui sąlygas tvirtinti, kad vis dėlto grynajam liberalizmui nepavyksta visiškai atsiriboti nuo emocijų. Jos esą išlieka ne sąmoningame, bet pasąmo­niniame jo lygmenyje. Esą grynasis liberalizmas įkūnijąs prieš autoritetus maištaujančios asmenybės tipą. Straipsnyje taip pat analizuojama, kaip savo bendrąjį požiūrį į liberalizmo ir emocijų santykį Kavolis konkretina kurda­mas savąją liberalios pasaulėžiūros versiją – integralųjį liberalizmą – ir gi­lindamasis į jo emocines ištakas.