Pirmykščio mąstymo logiškumo klausimu

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su pirmykščio ir šiuolaikinio žmogaus mąstymo logiškumu. Apžvelgiami skirtingi požiūriai į šią problemą. Vienas iš jų teigia, kad visais žmonijos evoliucijos etapais žmonių mąstymas savo kokybe nesiskyrė, nes visi priklauso tam pačiam Homo sapiens tipui. Kita nuomonė tam prieštarauja argumentuojant, kad pirmykščiai žmonės neskyrė antgamtinių dalykų nuo realių. Aiškinant, kaip atsirado žmogaus mąstymas, remiamasi aukštesniųjų gyvūnų psichikos tyrimo medžiaga, nes prielaidas atsirasti sąmonei parengė visas ankstesnis psichikos vystymasis. Mąstymo atsiradimą sąlygojo ne tik biologinės ir psichologinės, bet ir socialinės priežastys, susijusios su būtinumu bendrauti su kitais žmonėmis dėl esminių instinktų patenkinimo. Autorius laikosi nuomonės, kad mąstymas be sąvokų nėra įmanomas, sąmonė yra sąvokinė protinė veikla, todėl labai abejotinas teiginys, kad sąvokinis mąstymas susiformavęs tik Homo sapiens etape. Pirmykštis mąstymas skiriasi nuo šiuolaikinio ne savo prelogiškumu, o praktinio patyrimo medžiaga. Visuomenės pažanga neginčijamai įrodo, kad pirmykštis mąstymas tos visuomenės patyrimo požiūriu buvo logiškas.

Keywords

• Pirmykštis mąstymas
• pirmykštis žmogus
• logika
• sąvoka
• sąmonė