Socialinis religijos vaidmuo feodalinėje visuomenėje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos feodalizmo laikotarpio Katalikų bažnyčios atstovų (Aurelijaus Augustino, Tomo Akviniečio, P. Abelardo ir kt.) pažiūros į krikščionybės socialinius principus ir religinę toleranciją. Teigiama, kad Katalikų bažnyčia feodalinius ekonominius santykius sankcionavo kaip duotus Dievo. Politiniai, teisiniai, filosofiniai klausimai dažniausiai buvo sprendžiami remiantis tik teologija. Dogmatinis tikėjimo turinys buvo privalomas visiems be jokios individualios interpretacijos: bet koks kitas šių dogmų aiškinimas ir supratimas buvo laikomas tiesioginiu ar slaptu pasikėsinimu į socialinę santvarką ir bažnyčią. Susidorojimas su kitaminčiais eretikais, prievartos priemonės, taikomos kitų tikėjimų žmonėms, buvo įprasminamos kaip jų sielų gelbėjimas. Visuomenėje, kurios pagrindinė ideologija buvo religija, religinė tolerancija buvo iš esmės neįmanoma. Visi visuomeniniai politiniai judėjimai neišvengiamai buvo religinio pobūdžio. Tai lėmė religijos privilegijuotą padėtį visuomenėje.

Keywords

• Viduramžiai
• religija
• krikščionybė
• ideologija
• religinė tolerancija