LIETUVOS KONKURENCINGUMAS: MITAI, REALYBĖ IR PERSPEKTYVOS

Abstract

Pastaruoju metu aukštas šalies konkurencingumo ir palankus verslo klimatas tapo viena svarbiausių sėkmingos ekonominės plėtros sudedamųjų dalių. Valstybės skiria vis daugiau dėmesio eksportuojamos produkcijos konkurencingumui užsienio rinkose didinti ir verslo sąlygoms gerinti. Šiuo tikslu yra steigiamos specialios institucijos, kuriamos skatinamųjų priemonių programos. Daugybė įtakingų tarptautinių organizacijų, tyrimo centrų ir verslo lyderių stengiasi išmatuoti šalių konkurencingumo lygį, įvertinti jų pažangą šioje srityje. Tačiau reikėtų pripažinti, kad pasaulio konkurencingumo vertinimai dažnai neatspindi ekonominių tendencijų arba joms net prieštarauja. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų tarptautinio konkurencingumo rodikliai yra tinkamas ekonominės politikos orientyras siekiant sistemingai gerinti šalies verslo sąlygas. Šis straipsnio tikslas – įvertinti galimus tarptautinio institucijų ir nacionalinių agentūrų konkurencingumo vertinimo metodikų nukrypimus. Analizei buvo pasirinkti du plačiai ekonomikos literatūroje cituojami tarptautiniai tyrimai – Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijų ir plėtros banko verslo klimato vertinimo apžvalgos „Verslas“ (angl. Doing Business) ir Pasaulio ekonomikos forumo „Globalaus konkurencingumo ataskaita“ (angl. Global Competitiveness Report). Be to, straipsnyje buvo panaudotos įmonių vadovų apklausos apie verslo sąlygas, svarbiausios kliūtys skatinant verslo plėtrą ir pritraukiant investicijas Lietuvoje. Tyrimas parodė, kad tarptautinių institucijų vertinimai tik iš dalies atitinka nacionalinę konkurencingumo koncepciją. Straipsnyje buvo pateiktos išvados ir siūlymai, kaip pagerinti verslo klimatą Lietuvoje ir padidinti šalies konkurencingumą.

Keywords

• Lietuva
• tarptautinis konkurencingumas
• įvertinimas