Problemos (Sep 2014)
V. Solovjovo filosofinis idealios visuomenės modelis
Abstract
Straipsnyje nagrinėjamos rusų filosofo Vladimiro Solovjovo žmonijos istorijos raidos, visuotinybės sampratos. Aptariama XIX a. socialinių politinių idėjų įtaka filosofo mąstymui. Teigiama, kad V. Solovjovas jaunystėje studijavo Europos socializmo teoretikų veikalus, tačiau buvo nusistatęs prieš revoliucinius visuomenės pertvarkymo metodus. Jis pasisakė prieš reakcingą carinio režimo politiką, nacionalinę priespaudą, cenzūrą ir kitas patvaldinio despotizmo apraiškas. Sekdamas slavofilais, V. Solovjovas kūrė savitą ateities visuomenės modelį kaip kapitalizmo antipodą. Teigė, kad žmonijos istorijos vystymąsi lemia trys jėgos: vienijanti ir niveliuojanti, skaldanti ir pliuralistinė bei jėga, sutaikanti aukščiausiojo prado vienybę su laisvu atskirų formų ir elementų daugeriopumu. Visuotinybė yra idealaus, tobulo visuomeninio ryšio atspindys – dvasinės prigimties realybė, besąlyginė būtis ir kartu Dievo karalystė žemėje. Visuotinybės turinys nesiskiria nuo jos konkrečių apraiškų visuomeniniame gyvenime, gamtoje ir žmogaus dvasiniame gyvenime. Žmogus, kaip visuomeninė būtybė, yra individuali visuotinybės reiškimosi forma.
Keywords
