Phoneme und Silbenakzente der südostžemaitischen Mundart zu Beginn des 19. Jahrhunderts (Auf Grund der Schreibung und Orthographie von Simonas Stanevičius)

Abstract

PIETRYTINIŲ ŽEMAIČIŲ FONEMOS IR PRIEGAIDĖS XIX A. PRADŽIOJE (Simono Stanevičiaus rašybos duomenimis) Santrauka Pietrytinių žemaičių tarmė XIX a. pradžioje turėjo geriau išlaikytą tradicinę fonologinę sistemą negu dabartinės jos šnektos. Kaip matyti iš S. Stanevičiaus rašybos, tuo metu dar nuosekliai laikytasi žemaitiš­kojo garsų dėsnio (*ti̯a, *di̯a > te, de, bet *ti̯u, *di̯u >č̑u, ǯ̑u ir pan.), žodžio pradžioje tebekontrastavo a- ir e-. Galimas dalykas, kad trumpieji nežemutiniai balsiai, dabar realizuojami kaip i̱, u̱, S. Stanevičiaus lai­kais bus skambėję atviriau: ẹ, ọ. Neabejotinai atviri buvo tvirtapradžių dvigarsių, atliepiančių bk ìR,ùR, pirmieji sandai: tarta maždaug ẹ́∙R, ọ́́∙R. Vėliau poeto gimtosiose vietose šie garsai, galima sakyti, sutrigarsėjo - virto į íeR, úoR. Labai gerai skirtos priegaidės – S. Stanevičius jas be klaidų žymi kai kuriuose tekstuose (akūtą – laužtiniu arba riestiniu ženklu, cirkumfleksą – kairiniu arba dešininiu).

Keywords

• dialektologija
• žemaičiai
• priegaidė