Jėgos ir tempimo pratimų poveikis vyresniojo amžiaus asmenų, sergančių lėtiniu reumatoidiniu artritu, plaštakos funkcijai

Abstract

Tyrimo pagrindimas. Reumatoidinis artritas (RA) dažniausiai pažeidžia plaštakos griebimo funkciją. Iš tyrimų yra žinoma, kad rankų jėgos pratimai pagerina vidutinio amžiaus asmenų plaštakos griebimo jėgą ir bendrą rankos funkciją, tačiau neaišku, kaip jėgos ir tempimo pratimų derinimas veikia vyresniojojo amžiaus asmenis, sergančius lėtiniu (iki 10 metų) RA. Tyrimo tikslas – įvertinti jėgos ir tempimo pratimų poveikį vyresniojo amžiaus asmenų, sergančių lėtiniu reumatoidiniu artritu, plaštakos funkcijai. Metodai. Buvo tiriama 20 asmenų, kurių amžius nuo 60 iki 80 metų. Jie suskirstyti į dvi grupes: kontrolinę (n = 10), kuriai buvo skirta 20 min įprastinė kineziterapija be papildomų pratimų, ir tiriamąją (n = 10), kuriai skirta 20 min įprastinė kineziterapija ir 30 min trukmės rankų jėgos ir tempimo pratimai. Tyrimas truko 5 savaites, kineziterapija abiem grupėm taikyta 2 kartus per savaitę. Tyrimo pradžioje ir pabaigoje buvo vertinama visų tiriamųjų rankų funkcija, skausmas, riešo ir delninių pirštų sąnarių apimtys. Rezultatai. Abiejose gupėse statistiškai reikšmingai pagerėjo tiriamųjų rankų funkcinė būklė ir plaštakos tiesimo, lenkimo amplitudės (p < 0,05). Tiriamojoje grupėje po papildomų jėgos ir tempimo pratimų pagerėjo (p < 0,05) visi vertinti rodikliai. Lyginant abi grupes tarpusavyje po intervencijos, statistiškai reikšmingas plaštakos funkcinių rodiklių pagerėjimas nustatytas tiriamojoje grupėje po papildomų rankų jėgos ir tempimo pratimų (p < 0,05). Išvados. Jėgos ir tempimo pratimai gali pagerinti rankos funkcinius rodiklius, sumažinti skausmą veiksmingiau, nei taikant vyresniojo amžiaus asmenims, sergantiems lėtiniu reumaoidiniu artritu, tik įprastinę kineziterapiją. Raktažodžiai: reabilitacija, plaštakos griebimo jėga, lėtinė uždegiminė sąnarių liga.