Diplomatinio protokolo kaita: instrumentinis požiūris

Abstract

Straipsnyje diplomatinio protokolo kaita nagrinėjama ir vertinama iš instrumentalistinių pozicijų, diplomatinį protokolą traktuojant kaip tam tikrą apibrėžtas funkcijas atliekantį instrumentą. Protokolo ir etiketo atliekamos funkcijos kito dėl esminių aplinkos pasikeitimų skirtingais laikotarpiais, dėl to kito ir pats etiketas bei protokolas kaip instrumentas. Monarchinėje Europoje diplomatinis protokolas atliko tris funkcijas: galios palaikymo, elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo. Modernizmo laikotarpiu diplomatinis protokolas išlaikė elito apibrėžimo ir komunikacinio neapibrėžtumo mažinimo funkcijas, o praradęs galios palaikymo funkciją, patapo veiksmingos komunikacijos, elgesio lankstumo ir manevrų laisvės užtikrinimo įrankiu. Dabar elito apibrėžimo funkcija transformavosi į tarpusavio pagarbos ir pripažinimo funkciją, o likusios dvi mažai tepakito. Kinta ir veiksmingos komunikacijos užtikrinimo funkcija. Standartizuoto elgesio, kaip būtino vieno bendro vardiklio, apimtis mažėja, jis užleidžia vietą postmodernistinei komunikacinių pranešimų formų ir interpretacijos įvairovei, o tai sukuria erdvę naujam neapibrėžtumui atsirasti. Protokolas kaip instrumentas, prisitaikydamas prie kintamų aplinkos sąlygų, keičia atliekamas funkcijas. Kintama aplinka iš instrumento reikalauja kitokių funkcijų, o toms funkcijoms atlikti reikia atitinkamai pasikeitusio instrumento. Kintamos aplinkos nulemta diplomatinio protokolo funkcijų kaita lemia jo kaip instrumento paprastėjimą ir lankstumo didėjimą. Pagrindiniai žodžiai: diplomatinis protokolas, diplomatinio protokolo funkcijos, diplomatinio protokolo kaita. Instrumentalistic Approach to Diplomatic Protocol Development Beata Grebliauskienė, Mariana Sueldo Summary This paper presents an analysis of the development of diplomatic protocol with an instrumentalistic approach, considering protocol as an instrument which performs clearly defined functions. Diplomatic protocol as an instrument has undergone changes determined by the transformations in the development of its functions. Then these functions have also changed together with the essential changes that occurred in their milieu in certain periods of time. In monarchical Europe, diplomatic protocol performed three functions: power keeping, elite definition and uncertainty reduction. In the modern times, diplomatic protocol has maintained the latter two and lost its power-keeping function, but it acquired two other functions serving as a guarantor of effective communication, behavior flexibility and maneuvering freedom. At present, diplomatic protocol no longer serves the purpose of defining the elite but has rather become a tool to express mutual respect and acknowledgment. Two of the former functions do not show obvious changes, whereas some transformation can be perceived regarding effective communication. The scope of the essential common denominator diminishes, giving way to postmodernist variety of signalling/message forms and interpretations, thus creating a gap for the re-appearance of uncertainty. Diplomatic protocol as an instrument adjusts to the transforming conditions of the environment by changing the functions it performs. Subsequently, the changes that occurred in the milieu where diplomatic protocol performs its functions demand that the instrument itself be adjusted in order to perform new or transformed functions as appropriate. The development of diplomatic protocol as hereby presented determines its simplification and increased flexibility as an instrument.