Loginių žinojimo pagrindų analizė G. Frege's filosofijoje

Abstract

Straipsnyje aptariamas G. Frege‘s indėlis sprendžiant pažintinio turinio formalizavimo galimybių problemą. Matematikos būklė ir poreikiai, paskatinę autorių imtis bendrųjų minties funkcionavimo principų analizės, sukoncentravo jo pastangas logikos srityje. Adekvačios minčiai kalbinės išraiškos paieška atvedė prie kalbos galimybių tyrimo. Frege‘s tyrinėjimai remiasi prielaida, kad loginė minties analizė galima tik per loginę kalbos analizę. Straipsnyje norima pabrėžti, kad autoriaus dėmesys kalbai – netiesioginis. Jis sąlygotas minties, jog kalboje tam tikru būdu yra duotas žinojimas. Analizuojami matematikos loginio konstravimo metmenys Frege's filosofijoje leidžia parodyti, kad matematikos logizavimas skatino naują pačios logikos ir jos pažintinių galimybių sampratą. Frege's kuriama formulių kalba, kaip tam tikra struktūra, jo filosofinių tyrinėjimų kontekste įgyja fundamentalią metodo reikšmę. Tai skatino pripažinti formalaus aspekto svarbą pažinime. Įvairi kalbinė minties raiška atkreipė Frege‘s dėmesį į simbolizavimo būdų skirtingą pažintinę vertę. Tai iškėlė prasmės ir reikšmės skyrimo problemą. Susiejęs prasmę ir reikšmę su sakinio struktūra, jis loginę kalbos analizę nukreipė į semantines problemas. Šios Frege‘s idėjos veikė vėlesnius filosofijos bandymus tyrinėti mūsų pažinimo galimybes prasmingos kalbos ribose.

Keywords

• matematikos logizavimas
• prasmė
• reikšmė
• mokslo kalba