Postmodernios minties reikšmė švietimo kaitai

Abstract

Docentė socialinių mokslų (edukologijos) daktarė Vilniaus universiteto Edukologijos katedra Universiteto g. 9/1, LT-01513 Vilnius Tel. [phone] El. paštas: lilija.duoblienė@fsf.vu.lt Straipsnyje analizuojama šiuolaikinės švietimo ir ugdymo problemos remiantis postmodernizmo filosofų (J. F. Lyotard’o, J. Derrida, R. Rorty, M. Foucault) ir ypač ugdymo filosofų (S. Parkerio, R. Edwardso, R. Usherio, P. McLareno, H. A. Giroux, P. Trowlerio) įžvalgomis. Iš postmodernios minties perspektyvos aptariami tokie ryškėjantys ugdymo ypatumai kaip reliatyvizmas ir neapibrėžtumas, ugdymo turinio sumaištis, naujas ironiškas žodynas ir autoritetų praradimas. Daugiausia dėmesio skiriama švietimo, kaip teksto ir naratyvo, sampratai atskleisti ir sykiu reflektuoti kalbinius švietimo žaidimus, siekiančius ideologinių tikslų. Analizuojant šiuolaikinius švietimo ypatumus, parodoma jų natūralus, organiškas atsiradimas iš modernios gyvenimo sandaros, tų ypatumų teigiamybės, padedančios pašalinti švietėjų baimes dėl stabilumo neužtikrinančios ateities, jaunosios kartos rytojaus. Galiausiai bendrinama, kad postmodernioji mintis, besiskverbianti į švietimą, ne tik kelia abejonių dėl ugdymo, bet ir jas išsklaido.

Keywords

• postmodernizmas
• švietimas
• neapibrėžtumas
• ugdymo turinys
• tekstas
• autoritetas