Jaunųjų Mokslininkų Darbai (Dec 2018)

Lėvens upės taršos tyrimas

  • Ovidijus Karalius,
  • Vaclovas Tričys

DOI
https://doi.org/10.21277/jmd.v48i2.227
Journal volume & issue
Vol. 48, no. 2

Abstract

Read online

Darbo tikslas – ištirti Lėvens upės taršą. Pateikiamos žinios apie šios upės būklę. Apskaičiuoti teršalų kiekiai, kurie atplukdomi į Lėvens upę iš Svalios upės. Lėvens upėje pasirinkta 10 taškų, kuriuose buvo imami vandens mėginiai. Vandens mėginiuose ištirta vandens temperatūra, pH, skendinčiųjų medžiagų kiekis, ištirpęs deguonies kiekis, biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras, amonio azoto, bendrojo azoto, nitratų, bendrojo fosforo ir fosfatų koncentracijos. Tyrimas buvo atliekamas 2018 m. balandžio mėnesį. Ištirtuose vandens mėginiuose pH kito nuo 7,53 iki 8,01. Skendinčiųjų medžiagų koncentracija kito nuo 8,9 mg/l iki 17,6 mg/l, nebuvo viršijama didžiausia leistina koncentracija. Bendrojo azoto koncentracija mėginiuose kito nuo 3,89 mg/l iki 4,38 mg/l ir buvo viršyta visuose upės taškuose. Ribinę vertę viršijanti nitratų koncentracija siekė 2,47 mgN/l. Nitratų koncentracija kitose tirtose upės vietose kito nuo 1,37 mgN/l iki 2,23 mgN/l, tačiau ribinės vertės neviršijo. Didžiausia bendrojo fosforo koncentracija Lėvens upėje nustatyta Svalios upės žiotyse – leistinos koncentracijos ribinę vertę viršijo 0,059 mgP/l. Gauti mėginių rezultatai palyginti su Pasvalio rajono savivaldybės monitoringo duomenimis, bendra Lėvens upės būklė priskirtina vidutinei ekologinės būklės klasei.

Keywords