Contemplation of the divine: contexts and imagery in Old English Boethius | Kontempliacijos įvaizdžiai ir kontekstai Boetijaus Filosofijos paguodos vertime į senąją anglų kalbą

Abstract

Straipsnyje nagrinėjami filosofinės kontempliacijos įvaizdžiai ir jų raiška IX a. Boetijaus Filosofijos paguodos vertime į senąją anglų kalbą. Žmogiškojo intelekto siekis pažinti Dievą čia aptariamas trimis aspektais – gilinantis į augustiniškąją sielos grįžimo savęsp tradiciją, nagrinėjant sielos kaip erdvės, kurioje sutinkamas Dievas, idėją ir tyrinėjant žmogiškojo proto, kaip pagrindinio filosofinės kontempliacijos proceso dėmens, suvokimą. Perteikdamas neoplatoniškąjį Boetijaus mokymą apie sielą ir kontempliatyvų Aukščiausiojo Gėrio suvokimą, viduramžių vertėjas remiasi ne vien pirminiu Boetijaus Filosofijos paguodos tekstu – jam interpretuoti pasitelkia ir ankstyvosios krikščionybės tradiciją, ypač Augustino ir Grigaliaus Didžiojo raštus, kurie tampa dar vienu jau sukrikščioninto neoplatonizmo įtakos viduramžių kultūrai šaltiniu.