Apie panašių gramatinių sąvokų skyrimo individualias ypatybes

Abstract

1. Individualios mąstymo ypatybės neretai aiškinamos tik nervine veikla. Tačiau pastaroji dar neatskleidžia mąstymo sugebėjimų specifikos. Būtina atsižvelgti ir. į loginių mąstymo dėsnių įsisavinimo laipsnį. 2. Remiantis prielaida, kad visuomeninę žmonių patirtį, kuri užfiksuota logikos dėsniuose, kiekvienas vaikas įsisavina individualiai, priklausomai nuo išorinių ir vidinių sąlygų, straipsnyje bandoma nustatyti individualius skyrimo būdus, prilyginant juos logiškai taisyklingam būdui. Pagrindiniu skyrimo (ir apskritai lyginimo) teisingumo kriterijumi visų pirma laikomas pastovus santykis tarp skyrimo ir jam priešingos mąstymo operacijos - sutapatinimo, nes lyginamųjų objektų tapatumo nustatymas apriboja ir kartu kontroliuoja skyrimą (skirtumas nustatomas tik tam tikro tapatumo viduje). Be to, bandoma atsižvelgti ir į logikos dėsnių įsisąmoninimo laipsnį. 3. Individualūs skyrimo būdai buvo tirti, vykdant įvairius konstatuojamojo eksperimento variantus, kuriuose dalyvavo 32 VI-VII klasių mokiniai. Kiekvienas tiriamasis gavo daugiau kaip 20 uždavinių – atskirti panašias gramatines sąvokas. Be to, tiriamieji turėjo įvertinti eksperimentatoriaus pateiktus įvairius - daugiausia neteisingus - skirtumo nustatymo pavyzdžius. 4. Kaip pastoviausius ir būdingiausius atskiriems tiriamiesiems galima išskirti kelis skyrimo būdus: a) sustatymą, t. y. skirtumo nustatymą, nesiremiant objektų tapatumu; b) išorinio skirtumo nustatymą; e) skyrimą, paremtą pradiniu sutapatinimu (bendro požymio išskyrimu); d) skirtumo nustatymą esminio tapatumo viduje. 5. Individualaus skyrimo būdas įsitvirtina, matyt, tada kai mokinio mintis dažnai eina neteisingu keliu arba sustoja kuriame nors ankstesniame, paprastesniame etape, ir dėl to skyrimo proceso veiksminė pusė ­ per anksti apibendrinama ir suautomatinama.

Keywords

• mąstymas
• individualūs skirtumai
• sąvokų skyrimas