Baltistica (Dec 2011)
Lithuanian <em>žinóti</em> „to know“
Abstract
LIE. žinóti SantraukaLie. žinóti, žìno (la. zinât, zina, pr. po-, er-sinnat, ‑sinna) paprastai kildinamas iš ide. prezenso su nosiniu intarpu *ĝn̥‑né‑h3‑ti / *ĝn̥‑n‑h3‑énti (s. i. jānā́ti, toch. A knānaṣ, s. air. ad-gnin). Tačiau šis aiškinimas susiduria su dviem svarbiais sunkumais: 1) bl. kamienas *žinā- (< *žin‑nā-) vietoj lauktino *žinō-, 2) latvių tarmių daugiskaitos formos 1 dgs. zinim, 2 dgs. zinit. Nors būta įvairių bandymų paaiškinti šias dvi problemas, jų negalima laikyti įtikinamais arba jie nebeatitinka indoeuropiečių morfologinės rekonstrukcijos ir baltų kalbų istorinės fonologijos bei morfologijos dabartinių žinių. Kiti bandymai aiškinti lie. žinóti ir t. t. ne iš ide. intarpinio prezenso taip pat yra neįtikinami.Lie. žinóti čia siūloma kildinti iš ide. perfekto *ĝe‑ĝnóh3‑e (arba *ĝe‑ĝnóh3‑u̯) / *ĝe‑ĝn̥h3‑ŕ̥(s. i. jajñáu ir kt.). Praktiškai identiška raida pastebima veiksmažodyje lie. bijóti, bìjo (la. bijâtiês, pr. biātwei). Jo slavų atitikmuo bojati, boji- sę neabejotinai kilęs iš perfekto *bhe‑bhóiH‑e (s. i. bibhā́ya, s. v. a. bibēn) ir iš principo lie. bijóti turėtų būti tos pačios kilmės. Siūloma rekonstruoti bendrą baltų-slavų šių veiksmažodžių paradigmą bendr. ir aor. *bij‑ā-, prez. *bai‑m(a)i / *baj-i-me arba *bij‑i-me. Lie. žinóti ir lie. bijóti / s sl. bojati sę priklausė negausiai baltų-slavų veiksmažodžių grupei, kuriai budingi šie bruožai: 1) bendraties ir aoristo kamienas *‑ā‑, 2) nepriklausomas, paprastai atematinis prezensas su jungiamuoju balsiu *‑i‑ daugiskaitoje (kilęs iš 3 dgs. *‑int(i) < *‑n̥t(i) arba *‑r̥), 3) balsių kaita, veikiausiai su nuliniu laipsniu kaip bendraties kamieno charakteristika. Kiti veiksmažodžiai, kurie galėjo priklausyti šiai grupei, yra lie. miegóti / sl. mьžati, lie. ieškóti / s. sl. iskati, lie. raudóti, giedóti, sáugoti, sérgėti (la. sar̂gât), kabóti, karóti, s. sl. sъpati, bažn. sl., s.-kr. sьcati. Dauguma jų išsaugojo pėdsakų iš postuluojamos baltų-slavų paradigmos.Baltų-slavų epochai siūloma rekonstruoti opoziciją tarp inchoatyvinio *žnō‑tēi, *žnō‑je/a‑ > s. sl. znati, znaje- (iš ide. atem. aor. *ĝnéh3‑t) ir statyvinio *žin‑ā‑tēi, *žin‑m(a)i / *žin‑i‑me (iš ide. perf. *ĝe‑ĝnóh3‑ / *ĝe‑ĝn̥h3‑´ > *žnō(w)(-) / *žini-; šio veiksmažodžio prezensų baltų ir slavų kalbose neišliko) >→ bl. *žin‑ā‑, *žinā‑ / *žini- (iš kur la. trm. zinu / zinim ir, su apibendrintu *‑ā‑ kamienu, lie. žinaũ / žìnome).
Keywords
