Baltic Journal of Sport and Health Sciences (Nov 2018)
Kauno ir Milano Rho nėščiųjų požiūrio į kryptingą kūdikio ugdymą prenataliniu lakotarpiu lyginamoji analizė
Abstract
Straipsnyje atskleidžiamas būsimosios mamos emocinis, psichologinis, fi zinis santykis su vaiku įsčiose. Pasak R. T. Mercer (2001), motinystė, kaip nė vienas kitas socialinis vaidmuo, apima plačiausią socialinių požiūrių, lūkesčių ir elgesio modelių skalę, parodo žmogaus raidos stadijas. Šiuo tyrimu siekėme išsiaiškinti, ar nėščiosioms yra svarbus kryptingas pedagoginis ir fi zinis dar negimusio kūdikio ugdymas. Tyrimo tikslas — išanalizuoti būsimų mamų požiūrį į kūdikio ugdymą prenataliniu laikotarpiu. Iškėlėme hipotezę, kad fi ziškai ir psichiškai aktyvios nėščios moterys palankiau vertina kryptingą kūdikio ugdymą prenataliniu laikotarpiu, ir jų emocinė būsena geresnė. Tiriamosios — sportuojančios ir nesportuojančios Kauno P. Mažylio, Kauno antrosios ligoninės, VŠĮ „Mama, tėtis ir aš“ bei Milano Rho „Azienda Ospedaliera G. Salvini“ 18—40 metų nėščios moterys. Šio tyrimo rezultatai buvo palyginti su analogiškai atliktu Italijos mieste Milano Rho (Italijoje). Rezultatų analizė parodė, kad: 1) svarbiausiu dalyku, kūdikį ugdant prenataliniu laikotarpiu, tiek lietuvės, tiek italės laiko žalingų įpročių neturėjimą ir gerą nėščiosios emocinę būseną. Lietuvėms kūdikį ugdyti prenataliniu laikotarpiu dažniausiai trukdo informacijos stoka, o italėms — laiko stoka (p < 0,05); 2) daugiau kaip pusė tirtų lietuvių moterų nurodė, kad nėštumo metu jos yra nuolatos fi ziškai aktyvios, o italės tik kartais (p < 0,05); tiek lietuvės, tiek italės nurodė, kad mankštintis dažniausiai jas skatina noras pagerinti savo ir mažylio sveikatą; italės dažniau nei lietuvės teigė, kad joms fi ziškai aktyvioms būti trukdo bloga savijauta nėštumo metu ir laiko stoka (p < 0,05); 3) sportuojančios lietu- vės dažniau nei italės nurodė, kad nėštumo metu labai svarbu neturėti žalingų įpročių (p < 0,05). Nesportuojančios lietuvės dažniau nei italės teigė, kad vaiko ugdymas prenataliniu laikotarpiu priklauso nuo mamos emocinės būsenos (p < 0,05). Nesportuojančios italės dažniau nei lietuvės teigė, kad abejoja fi zinio aktyvumo nauda tiek besilaukiančiai mamai, tiek mažyliui (p < 0,05). Nesportuojančios lietuvės dažniau nei italės nurodė, kad kūdikį ugdyti prenataliniu laikotarpiu joms trukdo informacijos stoka (p < 0,05). Raktažodžiai: nėščiosios požiūris, kūdikio ugdymas prenataliniu laikotarpiu, fizinis aktyvumas ir fizinis pasyvumas.