Gyvūnai kaip Arato Reiškinių kompozicinės strategijos dalis

Abstract

[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba] Straipsnyje aptariami Arato „Reiškinių“ kompoziciniai klausimai, susiję su dviejų pagrindinių poemos dalių tarpusavio santykiu ir strategija, pasitelkta formuojant poemos visumą ir stronominės bei meteorologinės medžiagos išdėstymo proporcijas. Kitados laikyta atskira poema, meteorologinė „Reiškinių“ dalis – Prognostica – kelia dalykinės medžiagos atrankos ir proporcijų interpretavimo sunkumų tiek kiekvienoje dalyje aprašytų regimųjų reiškinių masyvo, tiek kiekvienai daliai skirto teksto kiekio požiūriu. Panašu, jog gyvūnai, atlikdami tam tikrą vaidmenį abiejose „Reiškinių“ dalyse ir abiejuose regimųjų reiškinių tipuose, gali tapti svarbiu vienijančiu elementu ir padėti geriau suprasti poeto strategiją, susijusią su poemos kompozicinėmis ypatybėmis. Bendras poemoje minimų gyvūnų skaičius nurodo atvirkštinę proporciją tarp aprašytų reiškinių ir teksto, skirto konkrečiai poemos daliai, kiekio. Tačiau penki gyvūnai – vėžys, ožka, avinas, šuo ir varnas – kontekstualiai apima beveik visas poemoje aptartas temas ir dėl to galėtų būti laikomi tam tikra vienijančia temine visų regimųjų reiškinių santrauka bei bendruoju vardikliu, kompoziciškai siejančiu astronominę ir meteorologinę Arato poemos dalis.

Keywords

• Aratus, Phaenomena, Prognostica, astronomy, meteorology