Lith. <em>rìsti</em>, <em>rìta</em> “roll”, OCS ‑<em>rěsti</em>, ‑<em>ręštǫ</em> “find” and the PIE root *<em>ret</em>- in Balto-Slavic

Abstract

Lie. rìsti, rìta (la. rist, ritu), riẽsti, riẽčia (la. rìest, rìešu) ir sl. *‑rě̋sti, *‑rę̋t(j)ǫ, *‑rě̋tъ „rasti“ kildinami iš ide. šaknies *ret- „risti“ (plg. s. air. rethid „bėga“; lie. rãtas, s. v. a. rad, lo. rota ir kt. „ratas“). Ide. prokalbei galima rekonstruoti Narteno prezensą *rḗts‑ti/*rét‑ti, kuris baltų-slavų prokalbėje buvo tematizuotas į *rēt‑e/o‑ ir įgijo nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną *t‑ > *irt‑ → *rit‑ (su metateze pagal prez. *rēt-). Sudėtingas morfologinis perdirbimas į prez. *rē‑n‑t‑()e/o- slavų prokalbėje priklausė nuo semantinės raidos „risti“ > „bėgti“ > „rasti“. Ankstyvojoje baltų prokalbėje neįprasta abliauto paradigma *rēt‑e/o- : *rit‑ buvo perdirbta į dėsningą *reit‑e/o- : *rit‑, kuri vėlyvesnėje baltų veiksmažodžio raidos stadijoje skilo į du pirminius veiksmažodžius *risti, *rita ir *reisti, *reita.

Keywords

• Baltic
• Slavic
• Indo-European
• historical morphology
• verb
• ablaut