Dekompensuota arezorbcinė hidrocefalija po aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos

Abstract

Gytis Šustickas, Saulius Širšinaitis, Gunaras Terbetas Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyrius Vilniaus universiteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinika Įvadas / tikslas Straipsnyje aprašomos hidrocefalijos priežastys, raidos stadijos, klinikiniai ir rentgeniniai diagnostikos metodai, gydymo būdai ir rezultatai. Analizuojami aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos prognoziniai veiksniai, turintys didžiausią įtaką lėtinės arezorbcinės dekompensuotos hidrocefalijos raidai. Apžvelgiama likvoro cirkuliacijos patologinė anatomija ir patologinė fiziologija. Ligoniai ir metodai Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės (VGPUL) Neurochirurgijos skyriuje 2000–2002 metais atliktos 7 (10,6 %) ventrikuloperitoneostomijos (VPS) operacijos nuo lėtinės dekompensuotos hidrocefalijos, kurios priežastis buvo likvoro rezorbcijos sutrikimas plyšus intrakranijinei aneurizmai (IAn) ir po aneurizminės subarachnoidinės hemoragijos (AnSAH). Nė vienam ligoniui nereikėjo jungties operacijos, esant nežinomos kilmės subarachnoidinei hemoragijai (SAH). Iš viso stebėti 66 ligoniai, hospitalizuoti dėl plyšusios IAn ir išgyvenę daugiau kaip 6 mėnesius po aneurizmos klipsavimo operacijos. Rezultatai Laiku atliktas hidrocefalijos gydymas jungties operacija buvo veiksmingas 6 iš 7 ligonių (85,7 %). Išvados Lėtinė arezorbcinė dekompensuota hidrocefalija nustatyta 10,6 % ligonių, operuotų nuo plyšusių IAn, ir turi būti gydoma chirurgiškai, praėjus 1–2 mėnesiams po AnSAH. Būdingiausia aneurizmos lokalizacija, nustačius dekompensuotą arezorbcinę hidrocefaliją, – a. communicans anterior ir a.communicans posterior. Intrakranijinio kraujo kiekis plyšus aneurizmai yra blogas prognozinis veiksnys (vertinta pagal Fisherio skalę). Prasminiai žodžiai: hidrocefalija, intrakranijinė aneurizma, subarachnoidinė hemoragija, insultas, likvoro cirkuliacija, prognoziniai veiksniai. Aresorbtive hydrocephalus after aneurysmal subarachnoid hemorrhage Gytis Šustickas, Saulius Širšinaitis, Gunaras Terbetas Background / objective The origin, terms of hydrocephalus development, methods of treatment and results are reviewed. Methods Sixty-six consecutive patients, operated on for ruptured intracranial aneurysm (IAn) and surviving within 6 months were included into the study. Seven ventriculoperitoneostomies due to aresorbtive hydrocephalus after 66 aneurysmal subarachnoid hemorrhage (AnSAH) cases were performed in the Department of Neurosurgery, Vilnius University Emergency Hospital (2000–2002). The follow up period after AnSAH was 1 year. All cases of aresorbtive hydrocephalus were determined within 2 months after AnSAH. Results Surgical treatment of aresorbtive hydrocephalus was effective in 6 patients out of 7 (85.7%). Conclusions Our results suggest a significant role of predictive signs on initial computer tomography, location of IAn and patient’s age in the development of aresorbtive hydrocephalus. Keywords: hydrocephalus, intracranial aneurysm, subarachnoid hemorrhage, stroke, cerebrospinal fluid, predictive signs.