Politologija (Oct 2018)

Rusijos geoenergetika ir Baltijos šalių atsakas: integracijos ir bendradarbiavimo iniciatyvų reikšmė

  • Arūnas Molis,
  • Giedrius Česnakas,
  • Justinas Juozaitis

DOI
https://doi.org/10.15388/Polit.2018.91.11964
Journal volume & issue
Vol. 91, no. 3

Abstract

Read online

[straipsnis, santrauka lietuvių kalba; santrauka anglų kalba] Praėjus 27-eriems nepriklausomybės metams ir 13-ai narystės Europos Sąjungoje metų, elektros energijos srityje Baltijos šalys vis dar veikia iš Maskvos valdomoje sinchroninėje IPS/UPS zonoje, o iki 2014 m. pabaigos buvo visiškai priklausomos ir nuo Rusijoje priimamų sprendimų dėl gamtinių dujų tiekimo ir jų kainos. Vis dėlto priklausymas tai pačiai elektros energetikos sistemai ir Kaliningrado aprūpinimo per Lietuvą veiksnys teisinio abipusiškumo ir pasitikėjimo tarp Baltijos šalių ir Rusijos nesukūrė. Atvirkščiai, Rusijos politika sąlygojo konkrečius neigiamus padarinius Baltijos valstybėms: didesnes didmenines gamtinių dujų kainas, politinių, techninių bei kitų priežasčių sąlygotus energijos tiekimo sutrikimus, politinį šantažą ir pan. Kita vertus, pastarojo meto Lietuvos, Latvijos ir Estijos pažanga, siekiant energetinės nepriklausomybės, nuteikia optimistiškai – Baltijos šalys, regis, atrado Rusijos spaudimui pasipriešinti tinkamas priemones.

Keywords