Subjekto samprata Schellingo transcendentaliniame idealizme ir racionalaus idealizmo kritikoje: lyginamoji analizė

Abstract

Šiame straipsnyje siekiama apibrėžti konkrečius skiriamuosius subjekto sampratos bruožus Schellingo racionaliajame transcendentaliniame idealizme ir vėlesnėje racionalaus idealizmo kritikoje. Pasitelkdami lyginamąją analizę mes žvelgiame į bendresnio pobūdžio Schellingo teorinių pozicijų rai­dą, kuri neišvengiamai darė įtaką konceptualiãi prieigai prie subjektyvumo problematikos. Parodome, kad racionalaus idealizmo laikotarpiu subjektas apibūdinamas kaip protingas, savaveiksmis transcen­dentalinių apibrėžimų agentas, o racionalaus idealizmo kritikos periodu subjektu vadinama savita men­talinė realybė, kuri pasižymi epistemologiniu ir ontologiniu inteligibilumo, proto bei pačios sąmonės nepakankamumu. Taigi, racionalaus idealizmo kritikos periodu subjekto sąvoka suprantamà kaip ribo­jama ir sąlygojama tokių pozityvių objektinės būties sandų, kurie yra ontologiškai priešingi savo paties atžvilgiu pakankamu laikomo inteligibilumo filosofemai.

Keywords

• Schellingas
• subjektas
• objektas
• vokiečių idealizmas
• inteligibilumas
• transcen­dentalumas