Kritinis mąstymas ir retorinės iškalbos ugdymas

Abstract

Profesorė humanitarinių mokslų (filosofijos) daktarė Lietuvos edukologijos universiteto Filosofijos katedra T. Ševčenkos g. 31-228, LT-03111 Vilnius El. paštas: [email protected] Šiame straipsnyje bandoma susieti kritinį mąstymą su retorinės išraiškos ugdymo ypatybėmis. Retorika, kaip įtikinimo menas, kuris veikia emocijas, gali būti traktuojama dviem aspektais. Ji gali būti suprantama ir tik kaip įtikinėjimo menas, kurį naudoja retorikai, politikai, pamokslininkai. Žvelgiant į retoriką šiuo aspektu, jos ribos susiaurėja iki praktinių nuorodų, kaip įtikinti žmones. Šiuo požiūriu retorika netenka teorinio aspekto. Teorinis aspektas atsiranda tada, kai keliame klausimą, koks jos santykis su filosofija ir teorine kalba. Ar teorinė mintis privalo įgyti retorinę formą, kad būtų išreikšta ir suprasta? Ar retorika yra būtinas, imanentinis, neišvengiamas teorinės minties išraiškos būdas ar tik fakultatyvus, nebūtinas, tačiau galimas jos palydovas? Pagaliau lieka atviras klausimas: ar retorinio meistriškumo ugdymas neslopina kritinio mąstymo galių? Ugdymo filosofijos istorijoje atsakymų į šiuos klausimus galima rasti labai įvairių.

Keywords

• kritinis mąstymas
• retprinė iškalba
• ugdymas
• ugdymo filosofija