Sąjūdžio tapatybės beieškant: sovietinėsreflektyviosios modernybės bruožai Lietuvoje

Abstract

Straipsnyje nagrinėjamos Sąjūdžio kaip socialinio judėjimo populiarumo pirmaisiais jo veiklos mėnesiais prielaidos. Ginama tezė, kad Sąjūdžio oficialiai deklaruota tapatybė buvo viena iš priežasčių paskatinusių įvairiausių Lietuvos socialinių tinklų ir grupių vienijimąsi siekiant tuometinės sovietinės sistemos pertvarkos. Specifinę, įtraukiančią Sąjūdžio tapatybę galima suprasti nagrinėjant du veiksnius – a) judėjimo santykį su režimu bei visuomene ir b) siekiamus tikslus. Pirmuoju atveju jis ne tik kritikavo tuometinį sovietinį režimą, bet ir siūlė pokyčių programą, kuri iš esmės rėmėsi reformistinio komunistų partijos sparno argumentais. Tokiu būdu galima kalbėti apie ypatingą neosovietinės reflektyvios modernybės fenomeną. Antruoju atveju Sąjūdį galima matyti kaip daugiatikslį socialinį judėjimą, siekusį įtraukti skirtingas problemas (pagrinde ekologines, socialines, ekonomines, švietimo ir tik iš dalies politines) nedeklaruojant politinės nepriklausomybės siekio ar nesikoncentruojant tik į tautinius klausimus.

Keywords

• Sąjūdis
• tapatybė
• reflektyvioji modernybė
• daugiatikslis socialinis judėjimas