Acta Paedagogica Vilnensia (Jan 2016)
Užsienio kalbos mokymasis univeristetinėse studijose konstruktyvistinės paradigmos kontekste
Abstract
Siekimas užtikrinti geresnį mokymąsi visame pasaulyje tapo nauju iššūkiu postmodemistinės visuomenės švietimo sistemoms. Konstruktyvizmas – naujoji mokymo(si) teorija, besiremianti filosofiniais epistemologijos aspektais, bendrųjų sistemų teorijos argumentais, mikro-sociologine teorija (socialiniu konstruktyvizmu) – jau tapo mokymosi paradigmos raidos veiksniu įvairiuose švietimo sistemų lygmenyse, įskaitant ir universitetines studijas. Remiantis atlikta mokslinės literatūros analize galima teigti, kad užsienio kalbų mokyme ir mokymesi taip pat vyksta poslinkis nuo tradicinės link konstruktyvistinės mokymosi paradigmos, kuriai būdinga: komunikatyvinio požiūrio įsivyravimas mokantis užsienio kalbų, mokymo programų raida; inovacinių mokymosi metodų taikymas; požiūrio į besimokantįjį ir dėstytoją raida; vertinimo pokyčiai. Šio straipsnio tikslas - pateikti tyrimo, atlikto penkiuose Lietuvos universitetuose, rezultatus. Tyrimo imtis - 972 bakalauro dieninių studijų studentai, besimokantys 25 specialybių pirmuosiuose kursuose. Tyrimu siekta nustatyti užsienio kalbos (anglų k.) mokymo/si metodus, žinomus šių universitetų studentams; studentų metakognityvinių įgūdžių status quo; ryšius tarp studentams pažįstamos vertinimo aplinkos parametrų pradiniame universitetinių studijų etape tyrimo metodai - literatūros analizė, anketinė apklausa ir statistiniai duomenų apdorojimo metodai naudojant SPSS for Windows Version 10 programą (patikimumo analizės kriterijus Cronbacho alpha, aprašomoji statistika, pasiskirstymo dažnių kriterijus ir koreliacinė statistika (Pearsono koreliacijos koeficientas r). Tyrimo metu nustatyta: 1) pirmųjų kursų studentams geriausiai žinomi tradiciniai užsienio kalbos (anglų k.) mokymosi metodai; konstruktyvistiniai mokymosi metodai mažiau paplitę; 2) universitetinių studijų pradiniame etape respondentų metakognityviniai giluminės analizės, kritinio mąstymo ir refleksijos įgūdžiai nėra pakankamai išvystyti; 3) egzistuoja nuo silpno iki vidutiniško stiprumo statistiškai reikšmingi ryšiai tarp studentams pažįstamos vertinimo aplinkos parametrų, iš kurių pažymėtini: a) ryšys tarp studentų pasitenkinimo savo pasiekimais ir vertinimo aplinkos; b) ryšys tarp studentų pažangos, aptariamos su dėstytoju, ir diskusijų tarp studentų ir dėstytojo, kaip pagerinti mokymosi rezultatus; e) ryšys tarp studentų pagyrimo už pasiektą pažangą ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis; tarp diskusijų, kaip pagerinti mokymosi rezultatus, ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis; tarp vertinimo teisingumo ir visapusiškumo ir dėstytojo sukurtos motyvacijos mokytis. Siekiant efektyvesnio užsienio kalbų mokymosi universitetinėse studijose, rekomenduojame naudoti konstruktyvistinius mokymosi metodus, kurie skatina mokymąsi bendradarbiaujant ir besimokantiems suteikia metakognityvinių įgūdžių, leidžiančių analizuoti, kontroliuoti ir nukreipti savo mokymąsi reikiama linkme. Akcentuojame vertinimo aplinkos, kurioje ypač svarbų vaidmenį atlieka vertinimo teisingumas ir visapusiškumas, santykiai tarp dėstytojo ir studentų bei dėstytojo sukurta motyvacija mokytis, svarbą.
Keywords
