Kalbotyra (Jan 2012)

Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje. Stance adverbials and adverbialization in Lithuanian academic discourse

  • Aurelija Usonienė,
  • Antanas Smetona

Journal volume & issue
Vol. 64, no. 3
pp. 124 – 139

Abstract

Read online

The purpose of the paper is to demonstrate the necessity of distinguishing a semantic-functional class of stance adverbials in Lithuanian. Following Biber et al. (1999) and Hasselgård (2010) an attempt is made to show that alongside circumstance adverbials there are also linking adverbials and stance adverbials in Lithuanian. The means of realization of stance adverbials in Lithuanian is not only adverbs but also so called modal words (galbūt ‘maybe’, tikriausiai ‘most probably’), various particles (taigi ‘therefore’, visgi ‘still’, ‘nevertheless’), CTPs (manoma ‘it is believed’, natūralu ‘naturally’), various adverbial clauses (kaip matyti ‘as it is seen, as one can see’, kaip žinoma ‘as is known’) but also prepositional phrases (pasak X ‘according to X’). The article devotes much attention to the semantic classification of the basic types of stance adverbials, which has been illustrated by the language data collected from the Corpus of Academic Lithuanian (Corpus Academicum Lithuanicum – CorALit – http://coralit.lt). The paper also touches upon the process of adverbialization and its relationship to grammaticalization which presupposes the desemanticization and (inter)subjectivization of the linguistic expressions under analysis. Many Lithuanian verbal and adjectival CTPs like žinoma ‘it is known’, suprantama ‘it is understood’, tarkim ‘let’s say’ can develop into stance adverbials and further into discourse markers by losing any links to the original lexical meaning of the verb they have evolved from. ------ Straipsnio tikslas parodyti, kodėl reikėtų ir kodėl galima būtų skirti semantinę-funkcinę adverbialų klasę lietuvių kalboje. Pastaroji nėra tapatinama su prieveiksmiais kaip tradicine kalbos dalimi gramatikoje ar aplinkybėmis kaip tradicine sakinio dalimi sintaksėje. Be to, nėra kvestionuojamas aptariamų kalbos reiškinių statusas kalbos dalių ar sakinio dalių požiūriu. Siūloma atkreipti dėmesį į kalboje objektyviai egzistuojančią straipsnyje aptariamų raiškos priemonių aiškinimo įvairovę. Jų semantinė-funkcinė charakteristika netelpa į prieveiksmių (DLKG 1996, 422-429; Valeckienė 1998, 169-170), aplinkybių (DLKG 1996, 527-553; Valeckienė 1998, 55-66) bei modifikuojamųjų dalelyčių (Valeckienė 1998, 191) reikšmių ir tipų klasifikaciją. Šios semantinės-funkcinės klasės aptarimas remiasi autoriaus pozicijos raiškos tyrimu lietuvių mokslo kalboje1. Visi kalbos duomenys surinkti iš Lietuvių mokslo kalbos tekstyno (Corpus Academicum Lithuanicum: http://coralit.lt/). Darbe trumpai apžvelgiami akademinio diskurso ypatumai ir autoriaus pozicijos vaidmuo užmezgant ir plėtojant dialogą su skaitytoju. Epizodiškai gretinami adverbialinių autoriaus pozicijos sąvokos apimties ir jos raiškos būdų ypatumai kitose kalbose. Pateikiama autoriaus pozicijos adverbialų semantinė klasifikacija ir jų raiškos priemonių įvairovė. Labai trumpai aptariama adverbializacijos proceso esmė ir jo sąsajos su gramatikalizacija bei intersubjektyvumu.

Keywords