Motinų vidinės darnos ir kūdikių motorinės raidos subjektyvaus vertinimo sąsajos

Abstract

Tyrimo pagrindimas. Depresijos simptomų turinčios moterys mažiau domisi kūdikio raida, todėl turi mažiau žinių, nemoka tinkamai įvertinti raidos etapų, ir tai gali turėti įtakos motinos požiūriui į kūdikį, jo poreikių supratimui bei tenkinimui. Prastas vidinės darnos jausmas yra siejamas su didesniu stresu ir yra vienas svarbiausių depresijos rizikos veiksnių. Todėl negalima atmesti galimybės, kad vidinės darnos jausmas, turėdamas stiprią įtaką motinų psichologinei sveikatai, gali turėti įtakos ir kūdikio raidai. Tikslas – nustatyti sąsajas tarp motinų vidinės darnos lygio, motinų darnos su kūdikiu ir kūdikių motorinės raidos subjektyvaus vertinimo. Metodai. Apklausoje dalyvavo 41 motina. Buvo naudojami penki klausimynai: sociodemografinių klausimų anketa; ,,Vidinės darnos“ ir ,,Vidinės darnos su kūdikiu“ klausimynai, skirti įvertinti motinų vidinę darną, jos darną su kūdikiu; motinų kasdienio streso vertinimo,,Kasdienių rūpesčių skalė“; taip pat buvo modifikuota į klausimyną Alberta kūdikių motorinės raidos skalė tuo tikslu, kad motinos galėtų pačios įvertinti savo kūdikio motorinį vystymąsi. Rezultatai. Motinoms, patiriančioms stiprų stresą, vidinės darnos balų vidurkis (44,9 ± 7,89) buvo statistiškai reikšmingai žemesnis, lyginant su motinomis, kurios stipraus streso nepatiria (49,9 ± 4,61). Nustatytas stiprus koreliacinis ryšys tarp motinų vidinės darnos ir darnos su kūdikiu (r = 0,72; p = 0,003). Motinų subjektyvus jų kūdikių motorinės raidos vertinimas nepriklausė nuo motinų vidinės darnos balo (r = 0,13; p > 0,05). Taip pat kūdikių motorinei raidai neturėjo įtakos motinų vidinė darna (r = 0,03; p > 0,05). Išvada. Stiprios vidinės darnos motinos pasižymi ir stipria darna su kūdikiu. Subjektyvus kūdikių motorinės raidos vertinimas nepriklausė nuo motinų vidinės darnos lygio. Raktažodžiai: vidinė darna, darna su kūdikiu, pogimdyvinė depresija, motorinė raida.